Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Artūras Ramanauskas teigia, kad pandemija į finansinį sukčiavimą elektroninėje erdvėje įnešė savo braižą.
„Pandemijos metu aktyviau bandoma manipuliuoti pavargusių, bendravimo pasiilgusių žmonių jausmais, vilioti juos žaibiško praturtėjimo galimybėmis, gąsdinti ar daryti emocinį spaudimą. Tai, kad daugiau laiko žmonės praleidžia elektroninėje erdvėje, aktyviau naudojasi e. paslaugomis ir e. prekyba, sukčiams tapo itin paranku. Todėl pati tinkamiausia reakcija sulaukus netikėto elektroninio laiško arba skambučio yra kuo didesnis įtarumas. Stenkitės nepasiduoti emocijoms ar skubai, nes virtualus lėšų saugumas prasideda dar net nespėjus prisijungti prie savo sąskaitos“, – perspėja A. Ramanauskas.
Santykių tvirtumui patikrinti – piniginės perlaidos
Viena pirmųjų ryškių finansinio sukčiavimo bangų Lietuvoje jau prieš daugelį metų prasidėjo kartu su paramos prašančių netikrų Nigerijos princų elektroniniais laiškais. Pandemija šių „princų“ nenukarūnavo, atvirkščiai – emociniai manipuliatoriai buvo aktyvūs kaip niekad anksčiau.
Lietuva nėra jokia išimtis – JAV Federalinio tyrimų biuro 2020 m. elektroninių sukčiavimų ataskaitoje pažymima, kad pernai romantinis sukčiavimas buvo vienas iš trijų daugiausia prarastų pinigų kainavusių sukčiavimo būdų kartu su verslo ir investiciniu sukčiavimu.
Pasak pašnekovo, vos užsitarnavę pasitikėjimą, tokie sukčiai iš karto pradeda pasakoti apie įvairias situacijas, kurias išspręsti padėtų tik pinigų į užsienyje esančią sąskaitą pervedimas. Labai dažnai prašoma atlikti pinigų perlaidą, nes šis būdas sukčiams kur kas palankesnis – perlaida gavėją pasiekia vos per kelias minutes, lygiai taip pat greitai su asmens dokumentu galima ją išsigryninti ir dingti su jūsų pinigais.
„Nurodomos priežastys būna pačios įvairiausios: paveldėti pinigai, kuriems gauti reikia sumokėti advokatams, paskola pradėti itin pelningam verslui, kuris, žadama, bus bendras, lėšos lėktuvo bilietui, kad galėtų atskristi susitikti, ir panašiai. Kokia bebūtų sukčiaus pateikiama versija, atsakymas visada turėtų būti „ne“ – jokiais būdais negalima pervedinėti pinigų asmenims, kurių nepažįstate ir nesate regėję. Jei apie padarytą klaidą susivokėte jau atlikę mokėjimo pavedimą, nedelsdami apie tai informuokite savo banką“, – komentuoja A. Ramanauskas.
Pasinaudojama realių įmonių vardais
Apgavikai šalies gyventojų budrumą stengiasi užliūliuoti ir išnaudodami žinomų verslų pavadinimus, ir apsipirkimo internetu išpopuliarėjimą – kreipiamasi apsimetus siuntų tarnybų atstovais bei prašoma susimokėti papildomai.
„Netikri laiškai iš įvairiausių „siuntų bendrovių“ itin suaktyvėjo pandemijos metu. Sukčiai nesikuklina siųsdami tokius laiškus, kurių dalis gali iš tiesų klaidinti, nes turime susikūrę paskyras ne vienoje elektroninėje parduotuvėje, laukiame įvairių pirkinių, kuriuos pristato skirtingos siuntų įmonės. Dažniausiai laiške prašoma sumokėti, arba siunta nukeliaus kažkur kitur. Tokiu atveju irgi būtina neskubėti ir susisiekti su bendrove, neva iš kurios gautas laiškas“, – sako banko atstovas.
Niekur nedingo ir vadinamasis verslo sukčiavimas, kai sukčiai, apsimetę įmonių vadovais, reikalauja lėšas pervesti į tariamų verslo partnerių ar pasikeitusias naujas įmonės sąskaitas. Pasak A. Ramanausko, įmonės turėtų įvertinti tokių atvejų galimybę, o prie sąskaitų ir lėšų pervedimų prieinantys jų darbuotojai – aiškiai žinoti, kaip tokiais atvejais elgtis.
Klesti „pelningos ir nerizikingos investicijos“
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala pastaruoju metu išsiskiria investiciniai sukčiavimai. Medicinos banko eksperto teigimu, pandemijos išbalansuoti gyventojai lengviau patiki žadamais aukso kalnais, tad sukčiai suskubo tuo naudotis.
„Su žmogumi per socialinius tinklus, trumposiomis žinutėmis ar tiesiog telefonu susisiekę sukčiai siūlo „investuoti“, žadėdami greitus didelius pelnus ir itin mažas rizikas. Investuoti raginama į akcijas, obligacijas, naftą, auksą, kitus investicinius produktus. Natūralu, kad daugelį mūsų vilioja galimybė uždirbti nieko nedarant, juo labiau kad investavimas pastaruoju metu darosi vis populiaresnis užsiėmimas. Iš tiesų sukčiavimo atvejais jokių investicijų nėra, tiesiog įvykdoma elementari pinigų vagystė“, – tikina jis.
Dažniausiai sukčiai spaudžia itin skubiai apsispręsti dėl „investicijos“, akcentuoja neva trumpą pasiūlymo galiojimo laiką, pasakoja apie tokios galimybės laukiančius kitus asmenis ir panašiai. Būna ir „sąžiningų“ pasiūlymų – iš pradžių siūloma tik pabandyti, investuojant nedidelę sumą, ir jei nepatiks, pasitraukti. Tačiau tuo susigundę po keleto dienų gauna neva itin pelningus investavimo rezultatus ir taip priviliojami atiduoti dar daugiau pinigų sukčiams.
Bankui – atskiras elektroninis paštas
Sukčiams tampame pasiekiami tuomet, kai jie sužino mūsų elektroninio pašto adresą bei kitus kontaktinius duomenis. Kadangi elektroninis paštas susisiekimui siekiant apgavikiškų tikslų išnaudojamas ypač dažnai, vertėtų pagalvoti apie atskiro elektroninio pašto susikūrimą būtent banko reikalams.
„Tai neturėtų būti pašto dėžutė, kurią iškart užmiršite. Reikia žinoti jos prisijungimo duomenimis, reguliariai ją tikrinti ir neužmesti. Registruodamiesi įvairiose parduotuvėse, paslaugų platformose, dalyvaudami įvairiuose konkursuose ar žaidimuose, sutikdami už nuolaidą gauti įvairius pranešimus bei pasiūlymus, savo pašto adresą padaliname tikrai plačiai. Išskirtinai bankui dedikuota, asmeniniams finansiniams reikalams elektroninio pašto dėžutė būtų saugesnis pasirinkimas“, – atkreipia dėmesį A. Ramanauskas.
