LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus posėdžio metu teigė, kad grynųjų pinigų atsisakymas darbuotojams išmokant su darbo santykiais susijusias išmokas ne tik padėtų mažinti šešėlį, bet ir sumažintų biurokratinę naštą.
„Palaikome šitą iniciatyvą. Tai vienareikšmiškai nukreipta į šešėlio mažinimą. Didžioji dalis verslo jau daro šitą dalyką.
Reikia pastebėti, kad, žiūrint iš ekonominės perspektyvos, darbo užmokesčio grynaisiais pinigais mokėjimas nėra pigi veikla. Juolab kad finansų sektoriuje yra visos galimybės darbo užmokestį labai efektyviai ir nebrangiai vykdyti ne grynaisiais mokėjimais“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė jis.
G.Šimkus taip pat pažymėjo, kad grynųjų pinigų atsisakymas niekaip nepaveiktų sklandaus išmokų mokėjimo iš užsienio atvykusių ir Lietuvoje dirbančių asmenų atžvilgiu.
„Atliepiant, kad gali kilti problemų trečiųjų šalių piliečiams, galiu tik patvirtinti, kad nėra problemos atsidaryti sąskaitos banke pas kitą mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje. Iš tiesų apie 100 tūkst. Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos piliečių, kurie dirba ir gyvena Lietuvoje, turi banko sąskaitas čia bet kokiu atveju“, – tikino jis.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigė, kad, nors įstatymų projektas Trišalės tarybos vertinamas teigiamai, ji sukritikavo iniciatyvą papildomai į jį įtraukti sąlygą dėl dienpinigių išmokėjimo bankiniu pavedimu, kadangi jis – perteklinis.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad būtų verta apsvarstyti galimybę išimtiniais atvejais leisti darbuotojams pasirinkti algos išmokėjimą grynaisiais pinigais.
„Pritartume, kad darbdaviai turėtų pareigą mokėti atlyginimus pavedimu, kaip dabar siūloma. Bet tuo pačiu siūlytume neužmiršti ir darbuotojų, ir siūlyti darbuotojams teisę pasirinkti savo valia, kad jiems būtų mokama ne pavedimu. Tai galėtų būti tik išimtiniai atvejai“, – teigė jis.
Visgi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Valius Ąžuolas suabejojo, ar priimtas įstatymas, iš pradžių neužtikrinus galimybės visose kaimo vietovėse išsigryninti pinigus, nesukurs didesnės regioninės atskirties.
„Atrodo, jau visi buvome sutarę, kad nestatysime arklio prieš vežimą. Sutarėme, kad dėl bankomatų tinklo bus priimti įstatymai, žmonės turės galimybę gauti grynųjų ir nusipirkti reikiamas prekes regionuose. Dabar daroma atvirkščiai – įstatymas įsigalios 2022 m. sausio 1 d., o ar įsigalios įstatymas dėl bankomatų, dar garantijų nėra. Tai ką regionuose darys žmonės? Juos išstumiame į atskirtį“, – tikino jis.
Tuo metu Seimo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas teiravosi, kaip, priėmus įstatymą dėl grynųjų pinigų atsisakymo, bus paveiktas verslas.
„Man atrodo šis klausimas, kurį svarstome, yra savotiškas bandymas pralenkti laiką ir tendenciją, kuri ir taip vyksta. Ta tendencija neišvengiamai turės savo pabaigos tašką artimiausių metų perspektyvoje, bet mes bandome ją pralenkti, priimti politinį sprendimą, kas, sutinku, šešėlio mažėjimui turės teigiamos įtakos. Man tik kyla klausimas, ar bus verslo sektorių, kurie dėl kažkokių išskirtinių aplinkybių dėl šio įstatymo nepagrįstai galės nukentėti?“ – klausė jis.
Atsakydamas jam Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius teigė, kad tai neigiamai galėtų paveikti regionų parduotuves bei amatininkus, prekiaujančius mugėse.
„Šiandien turime didžiulį ekonominį masyvą, kur vyksta grynų pinigų naudojimas. Dėl to ir egzistuoja įvairūs turgūs, kurie ypač svarbūs regionuose. Jei kalbame apie regionų atskirties mažinimą, neatimkime iš tų žmonių galimybės dirbti. Jei tiesiog bus grynųjų pinigų atsiėmimo automatas, žmonės važiuos į didesnius prekybos centrus ir ten apsipirkinės“, – sakė jis.
