Vartotojų kainų augimas 19-oje euro zonos valstybių pasiekė 2,0 proc., ir tai viršija Europos centrinio banko tikslą, pranešė ES Eurostato agentūra.
Pasak Eurostato, kainų prieaugį daugiausia lėmė 13,1 proc. ūgtelėjusios energijos kainos, smarkiai pralenkdamos kitas vartojimo prekes.
Statistikos agentūra teigė, kad grynoji infliacija, neapimanti smarkiai svyruojančių energijos ir maisto kainų, gegužės mėnesį padidėjo tik 0,9 proc., palyginti su 0,7 proc. mėnesiu anksčiau.
Kelis mėnesius pandemijos pirmosios bangos metu buvusi neigiama, infliacija euro zonoje pastaruoju metu auga.
Ekonomistai anksčiau prognozavo, kad infliacija ateinančiais mėnesiais šoktels į viršų, ir buvo tikimasi, kad ji galiausiai viršys jau senokai ECB nustatytą tikslą.
Kainų kilimas siejamas su laikinais veiksniais, susijusiais su ribojamųjų priemonių švelninimu, ir tikimasi, kad ECB tęs savo „laisvą pinigų“ politiką, kad dar labiau paskatintų augimą ir infliaciją.
Tuo tarpu nedarbas balandžio mėnesį sumažėjo iki 8 proc., pranešė Eurostatas, o visos ES darbo rinka palyginti nedaug nukentėjo nuo pandemijos padarinių.
Visgi šis rodiklis vis dar buvo 0,7 proc. didesnis nei prieš metus, kai pandemijos poveikis dar tik pradėjo įsibėgėti.
Jaunesnių nei 25 metų žmonių nedarbo lygis išliko stabilus ir siekė 17,2 procento.
