Prie gero greitai priprantama
„Lietuvos gyventojai už gamtines dujas mokėjo mažiausiai visoje ES. Kainos nuo 2019 m. sumažėjo beveik dvigubai. Prie to greitai priprantama“, – sakė VERT vadovas R.Pocius.
Visgi jis paaiškino, kad kainos nuo VERT nepriklauso, jas lemia pasaulinės aplinkybės. Viena iš jų – pasaulio rinkose brangstantis gamtinių dujų importas ir importuojamų gamtinių dujų kaina. „Brangsta visi ištekliai: ir elektros energijos, ir kitos paslaugos, o tai atsispindi galutiniuose tarifuose buitiniams vartotojams“, – teigė R.Pocius.
Pasirodo, dėl kylančių kainų kaltos ir Lietuvos kaimynės – Latvija bei Estija. Įprastai elektros kainos visose Baltijos šalyse būdavo labai panašios, tačiau šiuo metu matomas drastiškas skirtumas.
„Taip yra dėl vienašališko Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriaus priimto sprendimo taikyti metodologiją, kurios nepatvirtino Lietuvos reguliuotojas VERT.
Problema ta, kad nesutariame dėl pajėgumų, kurie būtų atiduoti prekybai elektra su trečiosiomis šalimis, Rusija. Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriai, mūsų vertinimu, neteisingai suskaičiavo šiuos pajėgumus ir juos taiko. Taip didinama elektros pasiūla ir dirbtinai mažinama kaina Latvijos prekybinėje zonoje, todėl ir atsiranda kainų skirtumai, o tuos skirtumus apmoka Lietuvos rinkos dalyviai.
Tai ne tik iškreipia rinką, bet ir riboja ES elektros energijos generatorių konkurenciją, nes neišeina konkuruoti su dirbtinai sumažinta importo kaina iš trečiųjų šalių“, – situaciją paaiškino R.Pocius.
Į klestėjimą žemos kainos neveda
Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, elektros ir gamtinių dujų kainas kelia spartus žaliavų brangimas ir greitas pramonės augimas.
„Taip pat labai pabrangę apyvartiniai taršos leidimai Europoje, kurie pabrangino elektros energijos gavybą iš anglies. Tad gavyba iš anglies yra stabdoma, daugiau gaminama elektros energijos deginant dujas, o tai didina dujų paklausą, taip didėja ir dujų kaina“, – apie visą grandininę reakciją „Žinių radijuje“ pasakojo jis.
Visgi ekonomistas pabrėžė, kad dėl augančių kainų nėra ko pykti. Situacija Lietuvoje nėra tokia prasta, o viskas išeis tik į gera.
„Nebuvo, nėra ir nebus pasaulyje valstybės, kuri suklestėjo bandydama išsaugoti, reguliuodama ir dirbtinai žemindama kainas. Baltarusija, Venesuela ir kiti nepavykę valstybių eksperimentai rodo, kad tai nėra kelias į klestėjimą.
Prieš brangstančias žaliavas, transportavimą iš Kinijos nepapūsime, tad geriau reikia galvoti, kaip daugiau uždirbti. Lietuva nėra prastoje situacijoje: vidutinis kainų augimas galbūt sieks net 3 proc., bet vidutinis darbo užmokestis pirmąjį metų ketvirtį padidėjo apie 10 proc.“ – paskaičiavo N.Mačiulis.
Pagilins socialinę atskirtį
Tačiau Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis į išsipūtusias kainas žvelgia daug pesimistiškiau. Jo nuomone, šios situacijos pasekmės gali būti itin skaudžios pažeidžiamiausiems, mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.
„Jeigu viskas bus taip, kaip yra dabar, ir toliau gilinsime skurdą, dar labiau pagilinsime socialinę atskirtį ir susisluoksniavimą. Bet jei norime stabilizuoti valstybės finansinę situaciją, padėti mažiau pasiturintiems, dabar yra laikas, kada griežtai turime priimti efektyvius sprendimus.
Reikėtų sisteminio finansinių mechanizmų pertvarkymo. Pirmiausia reikėtų įgyvendinti mokesčių diferencijaciją – progresyvumą iš viršaus. Dabar irgi turime progresinę sistemą, bet iš apačios, kada neapmokestiname minimumo ir pan. Bet čia turi būti rimtas progresyvumas aukštesnes pajamas turintiems žmonėms“, – „Žinių radijuje“ išeitį įvardijo jis.
Brangsta viskas, ne tik elektra ir dujos
„Pricer.lt“ portalo vadovas Arūnas Vizickas atkreipė dėmesį, kad brangsta dabar kone viskas: elektra, dujos, degalai, statybinės medžiagos, net maisto žaliavos.
„Visą pandeminį laikotarpį, kuris dar tęsiasi, uždėti apribojimai naftos gavybai, tad dabar nafta pabrango iki 65 eurų už barelį, o tai veikia ir kainas degalinėse.
Balandį dar buvo spekuliacija – noras atsigriebti už praeitą laikotarpį. Kainos tarp pigiausių ir brangiausių degalinių pasiekė rimtą skirtumą – virš 20 proc. Bet gegužę tas skirtumas krito iki 16 proc.
Kol kas degalų kainų augimas stabilizuosis. A95 markės benzinas kainuos apie 1,3 eurų, dyzelinas – 1,2 euro“, – paskaičiavo A.Vizickas.
Pasak jo, pastarąjį mėnesį brango ir pieno produktai, nors kainų skirtumas ir nebuvo toks skaudus. Produktas, už kurį iki tol teko mokėti 0,99 euro centus, dabar gali kainuoti 1,09 euro. Kai kurios juodos duonos kaina taip pat šoktelėjo apie 10 centų.
Signalas žemų kainų parduotuvėms
Naujausiais A.Vizicko duomenimis, kainų skirtumas tarp tos pačios rūšies skirtingų gamintojų produktų ir prekybos tinklų ženklų gaminamų produktų yra kone dvigubas. Tai geras ženklas žemų kainų prekybos tinklams.
„Net neabejoju, kad vokiškas tinklas ir dar vienas, kuris ruošiasi ateiti, gali susprogdinti prekinių ženklų situaciją rinkoje, nes jie motyvuoja žmones rinktis pigesnius prekybos tinklų ženklus.
Kai kainų skirtumas siekia du kartus, tada kalbame nebe apie prabangą ar noriu–nenoriu, o neišvengiamybę, nes man reikia valgyti, sutilpti į savo biudžetą, kad galėčiau išgyventi iki kito atlyginimo ar sutaupyti pinigų brangesniam pirkiniui“, – „Žinių radijuje“ apie populiarėsiančius pigesnius prekybos tinklų prekės ženklus kalbėjo A.Vizickas.
