Vilniaus Antakalnio rajono gyventojai skundžiasi, kad jų kieme rūšiuojamų atliekų konteineriai nuolat perpildyti.
„Tikrai būna čia, ypač plastmasinių dirbinių. Dar maisto atliekos tai nieko, o čia aplink guli ir guli...“, – sakė „Lietuvos ryto“ televizijos pakalbinta senjorė.
„Būna perpildytas konteineris, jau neužsidaro, tai ten šalia primeta. Vis tiek sumeta žmonės“, – kalbėjo ir kitas gyventojas.
Miesto savivaldybė teisinasi, kad ji negali priversti nei atliekų vežėjų, nei jas samdančių pakuočių tvarkytojų tinkamai prižiūrėti atliekų aikštelių.
„Savivaldybė, būdama atsakinga už viską, kas vyksta mieste, neturi jokių svertų priversti nei pakuočių tvarkytojų, nei jų samdomų vežėjų tinkamai tvarkytis su infrastuktūra, t. y. pastatyti pakankamu tankiu konteinerius, juos tinkamai prižiūrėti ir, galiausiai, aptarnauti“, – aiškino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Įmonės, atsakingos už rūšiuojamų atliekų išvežimą ir rūšiavimą, atkerta, kad savivaldybės pačios neskuba skelbti viešųjų konkursų dėl rūšiuojamų atliekų tvarkymo.
„Šiandien įmonės, surenkančios atliekas, iš esmės neturi problemų, jeigu jos yra pasiryžusios ir nori dalyvauti savivaldybių skelbiamuose konkursuose tokių atliekų surinkėjams parinkti.
Deja, galiu apgailestauti, kad didžioji dauguma savivaldybių per paskutinius aštuonerius metus taip ir nesugebėjo inicijuoti tokių konkursų skelbimo“, – tikino Pakuočių tvarkymo organizacijos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Makauskas.
Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija sako, kad atliekos laiku nesutvarkomos ir todėl, kad vienas rūšiuojamų atliekų konteineris mikrorajone tenka kartais ir tūkstančiui gyventojų.
„Dabar, įrengiant aikšteles daugiabučiuose, niekas neskaičiavo, kiek ta aikštelė aptarnaus namų. Ar yra pakankamas aikštelių skaičius? Gyventojai nesutiko statyti tų aikštelių. Taip atsitinka, kad vienose teritorijose viena aikštelė tenka dviem šimtams butų, kitur – tūkstančiui butų.
Reiškia, išvežimo dažniai skiriasi, sistemos netolygumas ir padaro neekonomišką patį paslaugos teikimą. Tai čia gali filosofuoti kiek nori, bet turi būti proceso šeimininkas“, – aiškino Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas.
Už rūšiuojamų atliekų tvarkymą yra atsakingos pakuočių tvarkymo organizacijos, tačiau Vilniaus vicemeras skaičiuoja, kad savivaldybė praėjusiais metais pakuočių atliekų konteinerių priežiūrai išleido beveik 400 tūkst. eurų.
„Galime suprasti verslą, kad jis siekia kuo didesnio pelno kuo mažesniais kaštais ir sąnaudomis, tai jeigu dabartinė sistema leidžia atvažiuoti vieną kartą į mėnesį ir ištuštinti stiklo konteinerį, nors aplink tą stiklo konteinerį tris savaites guli krūva primestų ir netelpančių stiklo pakuočių, tai natūralu, kad jis taip ir darys“, – svarstė V.Benkunskas.
Seime svarstomas Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pakeitimo projektas, kuris įpareigotų pačias savivaldybes parinkti pakuočių atliekų tvarkytojus.
