Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 33,8 proc., informacijos ir ryšių – 28,8 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 27,1 procento.
Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai minus 3,5 ir minus 1,8 procento.
Statistikų teigimu, darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2020 metais sudarė 13 procentų – 0,3 proc. mažesnis nei 2019-aisiais.
Viešajame sektoriuje jis buvo 11 proc., privačiajame – 15,7 proc., arba atitinkamai 3 proc. ir 1,3 proc. mažiau nei 2019 metais.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklų, pernai buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (17,5 proc.) grupėje, o mažiausias – vyresnių nei 65 metų darbuotojų (7,6 proc.) amžiaus grupėje.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Europos Sąjungoje (ES) 2019 metais sudarė 14,1 proc. ir, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 0,3 procentinio punkto.
Mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2019-asiaisi buvo Liuksemburge (1,3 proc.), Rumunijoje (3,3 proc.) ir Italijoje (4,7 proc.), o didžiausias – Estijoje (21,7 proc.) ir Latvijoje (21,2 proc.).
