Išaugo pajūrio patrauklumas
Anot „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio, šiemet Lietuvos būsto rinkos rezultatai stebina. Ypač išsiskyrė gegužės mėnuo, kada šalyje įregistruotas rekordinis ir namų, ir butų sandorių skaičius.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje per 2021 m. pirmus penkis mėnesius įregistruota per 22 tūkst. būsto sandorių. 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu įregistruota 17,3 tūkst., o 2019 m. – 18,7 tūkst. būsto sandorių.
Tokį rinkos aktyvumą, anot R. Reginio, lemia keli veiksniai.
„Šiuo metu fiksuojamas spartus ekonomikos atsigavimas, kuris leidžia tikėtis ir spartesnio gyventojų darbo užmokesčio augimo nei buvo prognozuota anksčiau.
Būsto įsigijimo finansavimo sąlygos ir toliau išlieka itin patrauklios, o gyventojų ir verslo lūkesčiai dėl būsto rinkos perspektyvų išlieka itin teigiami, ypač kalbant apie lūkesčius dėl būsto kainų ateityje.
Taip pat nereikia pamiršti ir pauzės NT rinkoje 2020 m., kada dalis potencialių pirkėjų sprendimą dėl būsto įsigijimo atidėjo vėlesniam laikui“, – portalui lrytas.lt komentavo R.Reginis.
Būstai perkami kone visoje šalyje, tačiau dar neregėto patrauklumo šiemet sulaukė Lietuvos pajūris.
„Per 2021 m. pirmus penkis mėnesius, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje visų būsto sandorių sudaryta 38 proc. daugiau. Bet Palangoje ir Neringoje pеr tą patį laikotarpį fiksuojamas didesnis nei 80 proc. sandorių skaičiaus augimas.
Jeigu dabartinė pandemija nepateiks nemalonių siurprizų, panašiomis nuotaikomis Lietuvos būsto rinka gyvuos ir artimiausiu metu“, – kalbėjo R.Reginis.
Visgi auga ne tik parduodamų būstų skaičius, bet ir jų kainos. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų gegužę užfiksuotas metinis 11,6 proc. butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose, kuris yra didžiausias nuo 2008 m. kovo.
„Šių metų mėnesiniai butų kainų pokyčiai rodo, kad kainų augimo tempas įsibėgėjo ir šiemet būsto pardavimo kainų augimas bus spartesnis nei atlyginimų augimas“, – sakė R.Reginis.
Burbulas nesipučia
Tačiau „Capital Smart“ biuro NT brokerio Andriaus Kapitančiuko nuomone, nors NT rinka kaista, kainų burbulas tikrai nesipučia.
„Paprastai burbulas pradeda formuotis tada, kai NT kainos auga sparčiau negu auga žmonių pajamos, kai žmonės skolinasi neatsakingai, perka vedini emocijų ir baimės, kad tuoj nebebus, ko pirkti, ir kai yra jaučiamas didelis būsto pasiūlos trūkumas. Tada susidaro spaudimas ir pučiasi NT kainų burbulas.
Nors naujos statybos butų pasiūla, palyginti su metų pradžia, yra šiek tiek sumažėjusi, šiuo metu negalėtume teigti, kad NT burbulas yra išsiputęs ir neužilgo sprogs. Be to, pasirodžiusi gegužės mėnesio Vilniaus ir Kauno miestų pirminės rinkos statistika rodo, kad būstų pirkimo tempas šiek tiek sulėtėjo ir grįžo į sausio–vasario lygį.
Jeigu sandorių skaičius ir toliau išliks panašiame lygyje kaip gegužę, manau, stabilizuosis ir kainos“, – prognozavo brokeris.
2008 m. krizės neprimena
Anot jo, dabartinė situacija visiškai neprimena 2008 m. krizės, nes tuo metu pasiimti paskolą buvo labai lengva.
„Bankai finansuodavo 95 proc. perkamo turto vertės, o su būsto paskolų draudimu buvo galima pasiskolinti ir 100 proc. Taip pat bankai daug atlaidžiau žiūrėdavo į žmonių gaunamų pajamų kilmę, jų trukmę ir tvarumą.
Šiuo metu perkant pirmą būstą reikia sukaupti bent 15 proc. perkamo būsto vertės, maksimalus kredito gavėjo mėnesinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos dydis turės būti ne didesnis kaip 40 proc. asmens tvarių disponuojamų mėnesio pajamų. Šios nuostatos ne tik užtikrina atsakingesnį žmonių skolinimąsi, bet ir pristabdo NT kainų augimą“, – aiškino A.Kapitančiukas.
Taip pat A.Kapitančiukas pabrėžė, kad dabar pajamų augimas vis dėlto yra greitesnis negu NT kainų augimas, tad ir būsto įperkamumas nuolat didėja, o šiuo metu yra didžiausias, koks kada nors yra buvęs.
„Prieš 2008 m. krizę būsto kainos paaugo apie 130 proc. per 4 metus, o šiuo metu mes turime apie 25 proc. kainų augimą, skaičiuojant nuo 2017 m. pradžios“, – portalui lrytas.lt įvardijo A.Kapitančiukas.
Jo teigimu, prieš 2008 m. krizę buvo labai populiaru rezervuoti butą sumokėjus kelių tūkstančių litų rezervaciją. Pasiūla tuo metu buvo labai ribota ir nespėjo tenkinti paklausos, todėl rezervacijas po kelių mėnesių jau buvo galima parduoti už daug didesnę kainą negu buvo įsigyta. O tokių spekuliacinių sandorių, A.Kapitančiuko manymu, dabar yra daug mažiau.
Perka ir nematę
Daugiausia žmonės perka butus, neretai įsigyja naujos statybos, kurie dar nepastatyti, o yra rezervuojami, kai tik išvystami pirminiai projektai.
„NT visada buvo viena populiariausių ir suprantamiausių investicijų, tad dalis žmonių, norėdami apsaugoti savo pinigus nuo galimos infliacijos, investuoja būtent į NT“, – sakė brokeris.
Tačiau Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas teigė, kad vos tik ištikus krizei ar susvyravus ekonomikai investuoti į NT ne visada yra protingas sprendimas. „Tai yra masinė psichozė“, – nukirto M.Jansonas.
Pasak jo, iš 100 žmonių yra tik du ar trys, kurie yra finansiškai raštingi ir sėkmingai užsiima būstų rinkos verslu.
M.Jansono teigimu, žmonės pamatę, kad kiti iš būstų pirkimo uždirba, pradeda pavydėti ir galvoti, kodėl to paties negali daryti jie patys. Tačiau žmonės, nežinodami, ką daro, gali ir nukentėti.
„Todėl kažkur investuojant reikia žinių arba kreiptis į specialistą, kuris patartų, įvertintų rizikas“, – patarė M.Jansonas.
Bankai gali ir nebeskolinti
Anot jo, jeigu žmogus turi gerą bei stabilų darbą, yra sukaupęs savo pinigų ir nori pirkti būstą, tada tai sveikintinas sprendimas.
„Geriau ką nors daryti, negu nieko nedaryti. Niekas tinkamo laiko būstui įsigyti nežino, gal būstas dėl hiperinfliacijos dar pabrangs“, – portalui lrytas.lt sakė M.Jansonas.
Tačiau, anot jo, jeigu žmogus nori įsigyti būstą nuomai ir turi sukaupęs vos 20–30 proc. būstui reikiamų pajamų, o likusias nori skolintis iš banko, turi apie tai gerai pagalvoti.
„Banke imama paskola komercijai (nuomai) vadinasi vartojamoji paskola su NT įkeitimu. Ji skiriama dvidešimčiai metų. Paėmus tokią paskolą nebegalioja galimybė 90 dienų vėluoti sumokėti įmoką ir tikėtis, kad bankas nenutrauks sutarties.
Kai žmonės turi komercinį kreditą, 90 dienų galimybė nebegalioja. Bankas gali ir po 30 dienų vėlavimo nutraukti sutartį. Todėl labai svarbu, kad žmonės neišleistų visų pinigų ir turėtų rezervą – apie 10–15 tūkst. eurų, kad galėtų išlaikyti NT, jeigu kažkas įvyktų, pavyzdžiui, nebūtų nuomininkų“, – pasakojo M.Jansonas.
Nors pasiimti paskolą būstui su mažomis – apie 2 proc. – palūkanomis dabar nėra itin sudėtinga, anot M.Jansono, gali ateiti diena, kai bankai išvis nustos skolinti pinigus.
„Kaip buvo ir praeitą krizę, bankai gali nebenorėti skolinti už tokias kvailas kainas. Bankai gali sustabdyti kreditų nekilnojamajam turtui išdavimą arba nuspresti, kad žmonės, kurie nori skolintis, turi turėti daugiau savų lėšų.
Jau dabar yra bankų, kurie skolina ne 70–80 proc., o tik 60 proc. sumos nuomai skirtam būstui įsigyti.
Bankai bijo, kad kainos išsipūs, juk bankai suteikdami kreditus išpučia kainas“, – aiškino M.Jansonas.
