Viltį praradę verslininkai nori keisti Darbo kodeksą – darbuotojų elgesį vadina šantažu

Šią vasarą darbo rinkoje stebimi ženklūs pokyčiai. Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui skundžiantis darbo jėgos stoka, darbdaviai dėl susidariusios situacijos kaltina iš prastovų nenorinčius grįžti darbuotojus ir beda pirštu į galimas spragas Darbo kodekse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymus vertina teigiamai, tačiau pabrėžia, kad sprendimams priimti trūksta vieningos nuomonės.

Darbdaviai piktinasi negalintys prisišaukti darbuotojų iš prastovų.<br>S.Žiūros nuotr.
Darbdaviai piktinasi negalintys prisišaukti darbuotojų iš prastovų.<br>S.Žiūros nuotr.
E.Šiškauskienės teigimu, prie darbo jėgos trūkumo prisideda pašalpos bei spragos Darbo kodekse.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
E.Šiškauskienės teigimu, prie darbo jėgos trūkumo prisideda pašalpos bei spragos Darbo kodekse.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
E.Šiškauskienės teigimu, prie darbo jėgos trūkumo prisideda pašalpos bei spragos Darbo kodekse.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
E.Šiškauskienės teigimu, prie darbo jėgos trūkumo prisideda pašalpos bei spragos Darbo kodekse.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
E.Šiškauskienės teigimu, prie darbo jėgos trūkumo prisideda pašalpos bei spragos Darbo kodekse.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
E.Šiškauskienės teigimu, prie darbo jėgos trūkumo prisideda pašalpos bei spragos Darbo kodekse.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
E.Šiškauskienė.<br>P.Lileikio nuotr.
E.Šiškauskienė.<br>P.Lileikio nuotr.
Užimtumo tarnyba praneša apie darbuotojų trūkumą paslaugų sektoriuje.<br>D.Umbraso nuotr.
Užimtumo tarnyba praneša apie darbuotojų trūkumą paslaugų sektoriuje.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Arlauskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
D.Arlauskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jun 30, 2021, 5:57 AM, atnaujinta Jun 30, 2021, 1:08 PM

„Darbo paklausa beveik visuose ūkio sektoriuose yra viena didžiausių pastaraisiais metais. Nuo pandemijos skaudžiai nukentėjęs apgyvendinimo ir maitinimo sektorius dabar intensyviai ieško darbuotojų“, – pranešė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Vadina šantažu

Tačiau Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, prie darbo jėgos trūkumo prisideda pašalpos bei spragos Darbo kodekse.

Pasak E.Šiškauskienės, darbdaviai piktinasi negalintys prisišaukti darbuotojų iš prastovų, nes Darbo kodeksas leidžia darbuotojui, esančiam prastovoje, susirasti darbą, todėl pakviesti grįžti darbuotojai iš darbdavio pareikalauja išeitinės kompensacijos, atostoginių ir išeina į naują darbovietę.

„Problemą puikiai žinome, – antrino Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) vadovas Danas Arlauskas, – ir ėmėmės tam tikrų priemonių. Mes apie tai kalbėjome Trišalėje taryboje, kreipėmės į Seimo Socialinių reikalų komitetą ir prašėme daryti pataisas“.

D.Arlauskas tokį darbuotojų poelgį vadina šantažu ir teigia, kad situacijai spręsti reikalingos pataisos. „Viskas tarsi yra teisėta, bet jei norime turėti sveiką darbo rinką ir normalius santykius, negalime sudaryti sąlygų nesąžiningiems darbuotojams šantažuoti darbdavius, kai yra visos sąlygos pradėti dirbti. Jie gauna pašalpas, išmokas ir dirbti nebenori“, – kalbėjo LDK vadovas.

Apie problemą įspėjo

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė teigė, jog problemai kelią užkirsti mėginta jau metų pradžioje, tačiau tąkart sutarimo pasiekti nepavyko darbdavių iniciatyva.

„Numatydamas problemas, dar šių metų sausio pradžioje socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas siūlė keisti Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbuotojas savo iniciatyva gali nutraukti darbo sutartį, jei prastova tęsiasi ilgiau nei 30 dienų arba sudaro daugiau nei 45 dienas per pastaruosius 12 mėnesių) Trišalės tarybos nariams neformaliame pasitarime, tačiau dalyvavę darbdavių atstovai atsisakė pakeitimo ir nurodė, kad laikosi susitarimo su profesinių sąjungų atstovais Darbo kodekso nekeisti“, – paaiškino ministerijos atstovė.

Tačiau D.Arlauskas teigė nepamenantis, kad darbdaviai būtų prieštaravę siūlymui keisti Darbo kodeksą. „Aš neturiu informacijos, kad darbdaviai nesutiko. Juk mes patys inicijavome. Gal užtaikė ant netinkamo specialisto, kuris negalėjo pakomentuoti“, – ministerijos atsakymą komentavo jis.

Pasak E.Banienės, ministerija yra įtraukusi į Darbo kodekso pakeitimų lentelę siūlymą keisti 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą taip, kad darbdavys nebūtų įpareigotas mokėti išeitinių išmokų, jei prastova darbuotojui skelbiama ne dėl jo kaltės, o dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino ir darbuotojas savo noru palieka darbo vietą.

Siūlymas buvo įtrauktas į Trišalės tarybos darbotvarkę, nutarta dėl šio klausimo išsamaus svarstymo rinktis į neeilinį Trišalės tarybos posėdį 2021 m. gegužės 25 d., tačiau tuomet Darbo kodekso pakeitimui pritarę darbdavių organizacijų bei Vyriausybės atstovai nesulaukė profesinių sąjungų pritarimo. „Nesant bendram sutikimui, siūlomi pakeitimai bus svarstomi kartu su kitais Darbo kodekso pakeitimų siūlymais“, – pranešė E.Banienė.

Įžvelgia abipusę kaltę

D.Arlausko teigimu, sunku nusakyti problemos priežastį. „Nežinau – tai teisės aktų netobulumo, darbuotojų gudrumo ar įtampos darbo rinkoje pasekmė“, – svarstė jis.

Pasak D.Arlausko, siekiant kokybiško aptarnavimo, pakeitimus reikėtų vykdyti kaip įmanoma skubiau bei svarstyti apie ilgalaikių pokyčių galimybes. „Buvo kalbų kažką keisti tik pandemijos laikotarpiu, tačiau pandemija eina į pabaigą, todėl siūlymas kažką keisti pandemijos laikotarpiu nebegalioja, tad reikia priimti ilgalaikius sprendimus“, – siūlė jis.

Tačiau Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas įžvelgia abiejų pusių – darbuotojų ir darbdavių kaltę, o pažeidimai, pasak jo, nėra didelio masto.

„Mes matome, kad piktnaudžiauja ir darbdaviai, nemokėdami išeitinių. Reikia žiūrėti į visumą. Jei toks elgesys sudaro 1–2 proc. visos darbo rinkos, Darbo kodekso keisti neapsimoka“, – kalbėjo jis.

„Sodros“ duomenimis, atleistų darbuotojų pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą 2019 metais buvo 174, o 2020–2021 m. – 328.

A. Posochovas teigė manantis, jog esamoje situacijoje Darbo kodekso keisti nebūtina, užtektų tokį darbuotojų elgesį prilyginti įstatymo pažeidimui ir mėginimui nusavinti dalį įmonės turto.

Tačiau D.Arlauskas A.Poschovo argumentus vertino neigiamai ir teigė, jog profsąjungų atstovai yra klaidingai informuoti apie darbdavių situaciją. „Profesinės sąjungos visada aklai eina už tai, kad neblogintų situacijos darbuotojams“, – tvirtino jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.