Išsigrynino pinigų braškėms nusipirkti
„Birželio 16 d. sulaukiau netikėto skambučio iš policijos. Niekada nebuvau teista, turiu tik administracinę nuobaudą už tai, kad mašiną pastačiau neleistinoje vietoje. Paklausiau, kas atsitiko. Galvojau, kad vėl automobilį kur nors blogai pastačiau.
Bet buvau pakviesta atvykti į komisariatą, nes gegužės 19 d. ėmiau pinigus iš bankomato ir neva pasisavinau kitos moters 500 eurų. Esu teisiama ir man gali būti iškelta baudžiamoji byla“, – portalui lrytas.lt pasakojo G.Baranauskienė.
Policija jai nurodė, kad pareiškimą parašiusi moteris tame pačiame „Swedbank“ bankomate gryninosi pinigus. Tačiau iš bankomato kortelę pasiėmė, o grynuosius pamiršo. Vadinasi, po šios moters prie bankomato ėjęs žmogus pinigus pasisavino, o tas žmogus buvo būtent G.Baranauskienė. Taip, tądien ji iš bankomato iš tiesų išsigrynino pinigų – 20 eurų braškėms nusipirkti.
„Aš niekada neimu grynųjų, bet tąkart su dukryte ėjome iš darželio ir pamačiau šalia „Rimi“ parduotuvės pardavinėjamas braškes. Paklausiau pardavėjos, kaip galiu sumokėti. Atsakė – tik grynaisiais. Todėl ir nuėjau išsiimti grynųjų. Mano sąskaitoje net nurodyta, kad išsiėmiau lygiai 20 eurų. Sumokėjau už braškes 8 eurus, o 12 eurų atidavė grąžos, jeigu neklystu“, – kalbėjo G.Baranauskienė.
„Elgėsi lyg su nusikaltėle“
Su kaltinimu vagyste ji nesutiko. Visgi į komisariatą vyko ramia širdimi, nes sakė žinojusi, kad nusikaltimo neįvykdė, kameros tai turėjo užfiksuoti. Tačiau viskas vyko ne taip, kaip moteris įsivaizdavo.
„Kai atvykau, mane nusivedė į rūsį, nufotografavo, paėmė pirštų antspaudus. Elgėsi su manimi lyg su nusikaltėle.
Jie paklausė ir mano tėčio vardo. Manau, pecialiai. Tėtis manęs neaugino, aš vos jo vardą prisiminiau, bet žinau, kad jis kadaise buvo teistas, nes kažką buvo prisidirbęs. Aš jį mačiau gal tik vieną kartą, kai buvau mažytė.
Jie paklausė būtent tėčio vardo. Ne mamos, ne senelio, o tėčio. Jie lyg davė suprasti, kad, štai, tėtis nusikaltėlis, tai gal ir aš tokia. Bet čia tik mano prielaida“, – svarstė kaltinamoji.
Nusikaltimo įrodymai nustebino
Pareigūnai G.Baranauskienei sakė, kad jos kaltumą įrodo vaizdo įrašas, tačiau, paprašiusi jį parodyti, liko nustebusi.
„Man tada parodė net ne bankomato vaizdo įrašą, o nuotraukas. Tos nuotraukos labai prastos kokybės, labai sunku ką nors įmatyti. Aš pati vos save atpažinau, tik iš šono, iš nosies.
Nuotraukose matoma ta moteris, kuri neva pasiėmė 500 eurų, tada praėjus kokiai minutei matoma ir aš – nuo veido iki krūtinės. Bet rankų nesimato: nei kiek paėmiau, nei kiek įdėjau pinigų, nei kiek kitas žmogus paėmė. Tai nėra fotografuojama ir filmuojama.
Jie mane apkaltino tik todėl, kad aš prie bankomato ėjau po tos moters. Jiems tokių įrodymų užtenka“, – teigė G.Baranauskienė.
Ji tyrėjai priekaištavo, kad tokios nuotraukos nieko vertos, nes nėra įrodymų, kad tuos pinigus ji paėmė, taip pat, kaip ir nėra įrodymų, kad pinigus išsiėmusi moteris juos paliko.
Pašnekovė tikino, kad prie parduotuvės sukiojosi daug benamių, o prie braškių bei turgelio – daug pirkėjų, tad pinigus iš bankomato ištraukti galėjo bet kas.
„Klausiau policininkės, ar galima pamatyti ilgesnį įrašą, pasižiūrėtume, kas dar prie to bankomato ėjo. Bet man atsakė, kad negalima, nes yra įrodymai, jog esu kalta, tad verčiau prisipažinti ir bus greičiau užverta byla. Bet aš juk negaliu prisipažinti to, ko nepadariau. Paskui turėsiu žalą iš savo sunkiai uždirbtų pinigų atlyginti, o ir mano gyvenimo istorijoje bus įrašyta, kad esu teista.
Be to, nuotraukoje matyti, kad už manęs stovėjo dar viena moteris. Paklausiau policininkės: gal ta moteris paėmė pinigus? Bet man atsakė: kaip ji galėjo paimti, jeigu jūs pirmesnė ėjote?“ – prisiminė pokalbį G.Baranauskienė, paminėdama, jog nesupranta, kodėl policija neieško kitų įtariamųjų ar liudytojų ir daro jai spaudimą prisipažinti esančia kalta.
Negali išvykti iš šalies
G.Baranauskienė turi mažametę dukrą ir dar laukiasi antro vaiko. Kaip ji sakė, dėl to tyrėja buvo supratinga ir patarė parodymų kol kas neduoti, kitaip pareigūnai būtų turėję ją 48 valandoms sulaikyti. Šįkart apsieita su kardomąja priemone – pasižadėjimu neišvykti iš šalies. Tačiau moteris nuogąstavo, kad su šeima jau buvo suplanavę kelionę, bet dabar tikriausiai ją teks atšaukti.
Moteris tyrėjos pasiklausė ir dėl advokato, tačiau sužinojo, kad nemokamas jai nepriklauso, nes nėra imigrantė, puikiai moka lietuvių kalbą ir gauna pakankamai pajamų, kad galėtų susimokėti už šias paslaugas.
„Bet advokatui už kiekvieną smulkmeną reikia mokėti 300–500 eurų – aš tokių pinigų neturiu. Ir dėl to, kad laimėsiu teisme, nesu 100 proc. garantuota. O jei advokatas pasakys, kad nebeturi įrodymų?“ – kėlė klausimą ji.
G.Baranauskienė patikino, kad pareiškimą parašiusi moteris policijos nebuvo apklausta, o juk gal ji sukčiauja. „Gal ta moteris nuvažiuos į Kauną ir padarys lygiai tą patį – apkaltins kitą, o jei jis silpesnis, tada išsigąs, nenorės bylinėtis ir susimokės, kad nuo jo atstotų“, – piktinosi ji.
Taip pat kaltinamoji nesuprato, kaip moteris, imdama 500 eurų, galėjo būti tokia išsiblaškiusi, kad neva pasiėmė banko kortelę, o pinigus paliko. Policijoje ji savo pasvarstymus taip pat išsakė, tačiau sulaukė tik vieno atsakymo: „Ta moteris labai stresavo.“
„O ką aš? Man dabar streso jie nesukelia? Sukelia – aš visa drebėjau ir verkiau. Tai moralinė žala, aš dabar iš viso turėčiau ilsėtis ir būti ramybėje“, – piktinosi G.Baranauskienė.
Ji bandė su kaltinimus pateikusia moterimi susisiekti per „Facebook“, bet nesėkmingai.
„Man ji neatrašė. Feisbuke nurodyta ir jos darbo vieta, bet aš nenoriu skambinti į darbą, gal ji ten nebedirba. Nenorėčiau, kad ir pas mane kas nors eitų į darbą, tai ir aš tikrai neisiu. Net pareigūnų kausiau, ar man reikia bijoti, kad jie atvyks į darbą ir mane sulaikys, man juk būtų gėda prieš kolegas“, – sakė ji.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnai portalui lrytas.lt patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad Vilniuje, Žirmūnų g. 64, moteris atvyko prie bankomato, įdėjo į bankomatą kortelę, norėdama išsigryninti 500 eurų, tačiau mokėjimo kortelę išėmė, o išgrynintus pinigus pasiimti pamiršo.
Kaip pareigūnai nurodo, grįžusi prie bankomato moteris pinigų neberado, o bankas „Swedbank“ patvirtino, kad pinigai buvo išgryninti ir paimti.
Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, kuris pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Informuota, kad policija atlieka visus būtinus veiksmus, o jei yra prieštaravimų, asmuo gali kreiptis į įstaigos vadovus ar Imuniteto skyrių dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų.
Dažniausiai taip nutinka skubantiems
Tuo metu banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tik paragino bankomatuose rastų pinigų neimti, nes šie, jei nepaimami, per 15 sekundžių įtraukiami atgal į bankomatą.
„Radę bankomate pamirštus pinigus žmonės dažniausiai sutrinka ir nebežino, kaip elgtis – imti ar neimti. Jei bankomatu pasinaudojęs asmuo nuėjo ir jo įspėti nebeįmanoma, geriausia nieko nedaryti. Bankomatai turi automatinio pinigų įtraukimo funkciją – nepaimti pinigai grįžta atgal į bankomatą ir fiksuojamas faktas, kad nuo kortelės nurašyti pinigai nebuvo paimti. Vėliau klientui nurodžius įvykio aplinkybes ir bankui atlikus bankomato inkasavimą, pinigai grįžta atgal į kliento sąskaitą. Paprastai tai trunka nuo kelių dienų iki savaitės.
Jei bankomate pamiršti pinigai atnešami į banko padalinį, grąžinimo procedūra tikrajam jų savininkui gali užtrukti ilgiau. Nešdami surastus pinigus gyventojai tikrai nori gero, bet patariame bankomate rastų pinigų neliesti – taip jie paprasčiau ir greičiau sugrįš į juos pamiršusio asmens sąskaitą“, – portalui lrytas.lt nurodė jis.
Kaip sakė S.Abraškevičius, jei pinigai visgi paimami ir nepristatomi į banką, tai prilyginama vagystei ir tokiais atvejais policija visada pradeda vykdyti tyrimą.
Pastebėta, kad dažniausiai pinigus iš bankomato paimti pamiršta skubantys ir užsiėmę žmonės, kurie vienu metu atlieka kelis veiksmus, pavyzdžiui, laukdami, kol pinigai bus išgryninti, dar kalba telefonu.
Reikia daugiau įrodymų
Advokatų kontoros „AAA Law“ advokatas Edvardas Steckis atskleidė, kad su panašiomis situacijomis jau yra tekę susidurti. Jos vertinamos pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., kuri numato atsakomybę už svetimo turto pagrobimą (vagystę).
„Tačiau tokiu aveju svarbu nustatyti, kuris asmuo įvykdė vagystę ir ar apskritai buvo įvykdyta vagystė.
Galbūt įvyko bankomato klaida ir pinigai nebuvo išduoti, nors banko sistemoje pažymėta, kad pinigai išduoti. Galbūt nukentėjęs asmuo pamiršo, jog bankomato išduotus pinigus paėmė pats, galbūt pinigus padėjo ant bankomato lentynėlės ir juos galėjo pasisavinti ne žmogus, pasinaudojęs bankomatu iškart po nukentėjusio asmens, bet, pavyzdžiui, dar kitas asmuo. Galbūt nukentėjęs asmuo meluoja, jog bankomato išduotų pinigų nepasiėmė, galbūt nukentėjęs asmuo pinigus vėliau pametė“, – galimus atvejus portalui lrytas.lt vardijo E.Steckis.
Anot jo, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes byloje, o kiekvienas kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.
„Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas“, – aiškino advokatas.
Visgi jis pripažino, kad šią situaciją įvertinti sudėtinga nemačius policijai pateiktų įrodymų – vaizdo įrašo, nuotraukų. Tačiau, jeigu, kaip sako G.Baranauskienė, vieninteliai duomenys yra vaizdo įrašas, kuriame nėra matyti, ar pinigai apskritai buvo bankomato išduoti ir kas juos paėmė, tokiu atveju tikėtina, kad ikiteisminis tyrimas gali būti nutraukas.
Tokioje byloje, anot E.Steckio, svarbu surinkti visus duomenis – galbūt įvykio vietą fiksavo ir kitos vaizdo kameros. Taip pat labai svarbus liudytojas, trečiasis asmuo, kuris išsiėmė iš bankomato pinigus po G.Baranauskienės, nes jis galėtų detaliai papasakoti, ką matė stovėdamas prie bankomato. Reikalingas ir advokatas.
„Advokatas yra svarbiausias pagalbininkas realizuojant asmens teisę į gynybą. Netinkamai pačiam realizuojant savo teisę į gynybą vėliau galima turėti daugiau išlaidų nei kainuotų advokato paslaugos. Be to, nekaltas asmuo, patyręs išlaidų, galės pagrįstai tikėtis savo patirtų išlaidų atlyginimo“, – kalbėjo E.Steckis.
Nors G.Baranauskienė svarstė, kad tai gali būti afera, advokatas tuo nelabai tiki. Pasak jo, tokia prielaida galėtų būti iškelta ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai ją turėtų ištirti. Tačiau vargu, ar toks sukčiavimo būdas galėtų būti pakartotas, nes tai pareigūnų jau kartą būtų užfiksuota.
