Pasaulio žaliavų rinkoje jau matomi stabilizacijos ženklai, bet Lietuva gali susidurti su naujomis rizikomis

Visame pasaulyje kylant žaliavų, transportavimo bei energijos kainoms, jų augimas neaplenkia ir Lietuvos maisto produktų gamintojų. Nors šalyje dalis maisto produktų iš pigiausio krepšelio per metus jau pabrango 20–50 proc., prognozuojama, kad kainos didės ir toliau. Visgi pasaulinėje rinkoje situacija jau šiek tiek stabilizuojasi.

Nors kai kurios prekės per metus jau pabrango 20–50 proc., prognozuojama, kad kainos didės ir toliau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors kai kurios prekės per metus jau pabrango 20–50 proc., prognozuojama, kad kainos didės ir toliau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors kai kurios prekės per metus jau pabrango 20–50 proc., prognozuojama, kad kainos didės ir toliau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nors kai kurios prekės per metus jau pabrango 20–50 proc., prognozuojama, kad kainos didės ir toliau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nors kai kurios prekės per metus jau pabrango 20–50 proc., prognozuojama, kad kainos didės ir toliau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors kai kurios prekės per metus jau pabrango 20–50 proc., prognozuojama, kad kainos didės ir toliau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors kai kurios prekės per metus jau pabrango 20–50 proc., prognozuojama, kad kainos didės ir toliau.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nors kai kurios prekės per metus jau pabrango 20–50 proc., prognozuojama, kad kainos didės ir toliau.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
K.Starkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
K.Starkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jul 18, 2021, 7:29 AM

Deficitas sukėlė kainas

Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL“ grupės vyriausioji ekonomistė, priminė, kad dar metų pradžioje ekonomistai kalbėjo apie žaliavų kainų kilimą, kurį lėmė pandemija, karantino ribojimai, ekonominės izoliacijos, mikrošokai tiekimo grandinėse.

„Pasaulinė žaliavų rinka buvo išbalansuota tokio karantininio užšaldymo. Atitinkamai į sumažėjusią paklausą orientavosi ir gamintojai bei žaliavų tiekėjai. Vėliau situacijai taisantis, ekonomikai atsigaunant, vartojimui išaugus susidarė daugybė lokalių deficitų, kurie tapo globaliais.

Taip pat didžiųjų pasaulio žaidėjų, kaip Rusijos, Kinijos, elgsena turėjo įtakos kainų kilimui, nes, pavyzdžiui, Kinija, kuri yra didžiausia žaliavų importuotoja, ėmė kaupti atsargas, taip didindama paklausą šioms žaliavoms.

O Rusija yra reikšminga grūdų, kviečių ir kitų grūdinių kultūrų pasaulinė rinkos žaidėja. Rusija pradėjo įvairiais muitais ir barjerais riboti eksportą, taip sumažino pasiūlą tarptautinėse rinkose, o tai vijo kainas į viršų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ priežastis aiškino ekonomistė.

Visa ši situacija veikia pasaulines rinkas: tam tikru metu JAV trūko medienos, todėl jos kainos šoktelėjo kartais. Tebesitęsia ir puslaidininkių krizė, o nuo to priklauso daug apdirbamosios pramonės šakų, automobilių gamyba, inžinerinė pramonė.

„Tokie išsibalansavimai sukuria deficitus, o kai yra žaliavų ar detalių deficitas, kainos priverstos augti. Dalį kainos pokyčio sugeria tarpinės grandys, tiekėjai, perdirbėjai ar pardavėjai, bet kainų kilimas galiausiai pasiekia ir paprastą žmogų“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.

Dėl PVM lengvatos valgysime pigiau?

Tačiau Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius patikino, kad valdžia gyventojus nuo kainų išsipūtimo saugo.

„Jau yra priimti įstatymai, kad laisvoje elektros energijos rinkoje vartotojai gali pasirinkti elektros tiekėją. Didžiausi vartotojai juos jau pasirinko. Laimėjo tie, kurie sudarė išankstines sutartis, jie dabar nepajautė elektros kainos šuolio.

Maisto kainos irgi stipriai nepakilo, nes nuo liepos 1 d. buvo sumažintas PVM viešajam, maitinimo sektoriui. Tikimės, kad tai ne tik šiam sektoriui padės pakilti iš pandemijos, bet ir vartotojas, kuris naudojasi šiomis paslaugomis, pajaus naudą. Aišku, šis sprendimas susilaukė daug kritikos, nes ne visi valgo restoranuose. Bet pažiūrėkime, kaip per karantiną išpopuliarėjo maistas į namus“, – „Naujoje dienoje“ kalbėjo K.Starkevičius.

Tačiau I.Genytė-Pikčienė su K.Starkevičiaus nuomone nesutiko. Pasak jos, importuojamų produktų kainų laisvoje rinkoje Vyriausybė ar Seimas suvaldyti negali. O kainų augimas energetikos srityje iš viso yra tik grįžimas į normalią situaciją, o ne didelis kainų šuolis.

„Pernai tos kainos buvo sumažėjusios, nes naftos paklausa prognozuota itin optimistiškai. Tačiau tada pasaulį ištiko krizė, o OPEC kartelis nesugebėjo susitarti mažinti pasiūlą“, – paaiškino kainų augimą ekonomistė.

Dėl to, kad maitinimo sektoriui suteikus PVM lengvatą turėtų išlošti ir vartotojas, I.Genytė-Pikčienė taip pat nesutiko.

„Net svarstat šią lengvatą buvo kalbėta, kad tai nėra lengvata galutiniam vartotojui, tai yra pagalba tiems sektoriams, kurie nuo pandemijos nukentėjo labiausiai. Nemanau, kad galutinis vartotojas sulauks naudos tokiomis aplinkybėmis.

Dabar matome didžiulį paklausos padidėjimą, esame išsiilgę paslaugų, kurios buvo uždraustos. Šis paklausos padidėjimas kaip tik sukuria palankią terpę kainoms didėti, o ne mažėti“, – paaiškino ji.

Viskas mūsų rankose

Tačiau ekonomistė ramina, pasaulio žaliavų rinkoje jau matomi stabilizacijos ženklai. Metalų kainos taip pat nebekyla, maisto žaliavų kainos – jau šiek tiek krito.

Visgi Lietuva gali susidurti ir su kitomis rizikomis, o tokioje situacijoje svarbu valstybės vykdoma fiskalinė politika.

„Priklausome euro zonai ir Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos svertų neturime. O ir ECB pinigų politiką taiko ne tokioms dinamiškoms ir greitai atsigaunančioms šalims, kaip Lietuva, bet matuoja vidutinę Europos temperatūrą, kurią stipriai žemyn tempia euro zonos Pietų šalys, stipriai nukentėjusios nuo pandemijos.

Natūralu, kad ten erdvės infliaciniams procesams įsisukti dar ilgą laiką nebus, todėl privalome gresiantį perkaitimą, kuris pasireiškia sparčiu atlyginimų augimu ir infliacinių procesų įsibėgėjimu, suvaldyti savo vietinės politikos sprendimais.

Reikia tikėtis, kad Vyriausybė tą turi omenyje ir ateinančiais metais daug skatinimo į biudžetą neįtrauks“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.