Epidemiologinė situacija prastėja. Nuo liepos 26 d. įsigalios reikalavimai testuotis kai kurių sektorių atstovams, jei šie nėra pasiskiepiję.
Testuotis turės krovinių vežimo, viešojo transporto ir keleivių vežimo, laisvalaikio ir pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo, viešojo maitinimo paslaugų teikimo, mažmeninės prekybos srityje dirbantys darbuotojai, viešojo administravimo subjektai, profesinės karo tarnybos kariai, taip pat dirbantys su į Lietuvą plūstančiais neteisėtais migrantais asmenys.
Reikėtų žiūrėti, ką išaiškins teismai
Darbo teisės ekspertas, advokatas Tomas Bagdanskis mano, kad greičiausiai Lietuva neis griežčiausiu keliu ir neįves privalomo darbuotojų skiepijimo. Mat ir valstybės mastu piliečių skiepijimas nėra privalomas, tai – pačių gyventojų pasirinkimas.
„Jeigu kolektyvas turėtų dirbti pasiskiepijęs, bet atsiranda nesiskiepijančių asmenų, teisinę bazę nebent būtų galima pakeisti toms profesijoms, pagal kurias dirbant nepasiskiepijus keliamas didesnis pavojus tiek kitiems darbuotojams, tiek visuomenės saugumui, nurodant, kada galima suspenduoti darbo funkcijas ir nemokėti darbo užmokesčio.
O jeigu teisinė bazė nebūtų keičiama, tada turėtų atsirasti drąsesnių darbdavių, kurie tiems darbuotojams, kurie aptarnauja didelį skaičių klientų, dirba gana dideliuose kolektyvuose ir atsisako skiepytis, sakytų: keliate pavojų kitiems darbuotojams, aplinkiniams, todėl mes jus nušaliname.
Ir tada reikėtų žiūrėti, ką tokiu atveju aiškins teismai. Bet tada reikėtų eiti per proporcingumo principą ir pagrįsti, kad vieno darbuotojo interesas nesiskiepyti būtų tikrai mažesnis negu visuomenės, klientų, kitų darbuotojų“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
T.Bagdanskis nenorintiems skiepytis darbuotojams pirmiausia siūlo mėginti darbdaviui įrodyti, kad jie imsis maksimalių saugumo priemonių – dėvės kaukes, laikysis saugaus atstumo, dalį funkcijų atliks kitokiu grafiku, kad turėtų mažiau kontaktinio darbo, dirbs nuotoliniu būdu.
„Jeigu šitaip organizuoti darbo neišeitų, tada jau būtų galima kelti klausimą dėl darbuotojo nušalinimo – bet tikrai ne dėl atleidimo“, – svarsto teisininkas.
V.Janulevičius: vakcinacija negali būti priverstinė
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, norint išvengti naujų ribojimų, naujų atmainų plitimo ir griežto karantino ateityje, reikia užtikrinti kuo spartesnį skiepijimosi procesą. Tačiau vakcinacija negali būti priverstinė.
„Akivaizdu, kad turime stiprinti verslo, valstybės institucijų ir kitų socialinių partnerių bendrą veikimą, kuris skatintų skiepijimąsi, taip pat būtina sustiprinti informacinę veiklą, kuri suteiktų kuo daugiau informacijos abejojantiems. Būtina veikti dabar, nes delsimas ir skiepijimosi apimčių mažėjimas gali skaudžiai atsiliepti jau artimiausioje ateityje“, – sakė jis.
Visgi nors konfederacija nuolat kalba apie asmens teisę apsispręsti laisva valia ir to neginčija, bet tokioje situacijoje, kurioje dabar yra atsidūrusi Lietuva, reikia kalbėti ir apie žmogaus atsakomybę už prisiimamus sprendimus, tikino jis.
„Turime aiškiai įvardinti, kad dabar problema nebėra skiepų trūkumas, o žmonių nenoras skiepytis. Labai akivaizdu, kad tokia žmogaus pozicija turės įtakos visiems aplinkiniams, nes tokiu savo sprendimu jis kelia jiems grėsmę.
Todėl tokia pozicija turi turėti savo kainą vienokia ar kitokia forma – žmogus turi prisiimti atsakomybę už tokį žingsnį ir suvokti, kad bus vienokios ar kitokios pasekmės. Taip pat turime apsispręsti dėl privalomo testavimosi už savo lėšas asmenims, kurie atsisako vakcinuotis“, – kalbėjo jis.
Pasiilgo Aurelijaus Verygos vadovavimo
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas „Žinių radijui“ kalbėjo, kad darbdaviai 100 proc. nepalaiko privalomo skiepijimosi – vakcinos dar kelia klausimų, todėl jiems nepriimtina visiškai atsakyti už vakcinavimą.
„Mes manome kad viskam turi būti alternatyvos, o testavimas ir yra viena iš gerų alternatyvų. Be to, ne viskas buvo padaryta, kad žmonės būtų įtikinti vakcinuotis. Specialistams reikėjo jau sausį-vasarį važinėti po įmones ir įtikinėti darbuotojus jų nauda, kaip kad siūlėme“, – sakė jis.
Darbdaviai taip pat kol kas nežino, kokia bus testavimo tvarka – kas kiek laiko reikės testuotis – ir kas už tai mokės, mat testai gana brangūs.
„Tokia palaida bala. Jau seniai buvome susirinkę į Ekstremalių situacijų komisiją prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos – ji nevyksta jau pusantro mėnesio, kas labai keista, kai situacija šalyje blogėja – ir neturime beveik jokios informacijos. Matome, kas vyksta Australijoje, kitose šalyse ir nekyla abejonių, kad reikia kažką daryti. Kitaip gali būti, jog rudenį sugrįš karantinas ir tada testavimai jau nebelabai padės“, – nerimavo D.Arlauskas.
Darbdavių atstovas pažėrė nemažai kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai. „Kol kas ji yra silpniausia. Galime įvairiai vertinti Aurelijaus Verygos vadovavimo laikus, bet su giliu liūdesiu dabar prisimenu, kaip mes tuo metu labai operatyviai rinkdavomės į prie Vyriausybės sudarytą komisiją iš sveikatos apsaugos viceministrų ir patarėjų, ir greitai išspręsdavome visus klausimus.
Dabartinis ministras gal ir puikus specialistas, bet verslo organizacijos į savo raštus negauna atsakymų. Nėra jokios komunikacijos, o dar iš verslo reikalauja testuoti darbuotojus, motyvuoti juos skiepytis. Informacijos valdymo srityje turime labai daug įtampų“, – apie sunkumus pasakojo D.Arlauskas.
Siūlo grįžti prie skiepadienio idėjos
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė kalbas apie privalomą skiepijimąsi vadina keistomis. „Kažkodėl visas problemas norime išspręsti per prievartą. Tai blogas kelias, tai padarys dar didesnę žalą – visai atbaidys žmones skiepytis, o kai kuriuos netgi paskatins išeiti iš darbo.
Prievarta gimdo tik pyktį, agresiją, atstūmimo jausmą. Norintys paskiepyti darbuotojus darbdaviai gali gauti atvirkštinį efektą – kas nebijos prarasti darbo, greičiausiai iš tokios darbovietės išeis“, – portalui lrytas.lt sakė ji.
Jos teigimu, dar metų pradžioje buvo ne vienas atvejis, kai nesutinkantiems skiepytis darbuotojams buvo taikomos nuobaudos. Nors dabar tai aprimę, tačiau darbdaviai ir toliau desperatiškai nori paskiepyti kuo daugiau savo darbuotojų.
„Kartais atrodo, kad nesvarbu, kokiomis priemonėmis to pasieks. Jie patiria panikos priepuolį, bijo, kad vėl gali būti uždaryti verslai, kad vėl grįšime į karantiną. Galbūt dėl to yra tos nesuprantamos kalbos“, – svarsto I.Ruginienė.
Tačiau darbuotojų atstovė ragina atkreipti dėmesį į skiepijimo tempus. „Lietuva skiepijasi gana gerai – netgi vasarą, nors tempai ir sulėtėjo, žmonės vis tiek eina skiepytis. Rudenį šie tempai greičiausiai padidės, tad ar reikia dabar gąsdinti visuomenę ir dėti tokias pastangas, per kurias abejojantys skiepais pereitų į antivakserių pusę?
Manau, kad kaip tik reikia šviesti darbuotojus, kad jie suprastų skiepijimo reikšmę ir patys norėtų skiepytis. Jeigu mūsų tikslinė grupė yra abejojantys vakcinų nauda – nes antivakserių jau niekas neperkalbės – juos reikia kažkaip patraukti į besiskiepijančių pusę.
Ir prie to irgi gali prisidėti patys darbdaviai – kodėl jie neskuba prisidėti kitomis priemonėmis, o siekia viską sutvarkyti Vyriausybės rankomis?“ – klausė ji.
I.Ruginienės manymu, galima įvesti skiepadienį – mat, anot jos, kas pasiskiepijo, žino, kad šios laisvos dienos tikrai reikia. Arba darbdaviai patys gali suorganizuoti skiepijimo visą procesą – kad darbuotojams nereikėtų skiepytis laisvadieniu, galima tai padaryti darbo laiku, darbo vietoje.
„Ir pamatytų darbdaviai, kaip paskatintų skiepijimosi procesą. Pirmiausia reikia išnaudoti šias galimybes ir tik paskui žiūrėti, kaip prievartos būdu spręsti klausimą“, – tikina LPSK pirmininkė.
Teismai gali sulaukti bylų
I.Ruginienė besidžiaugiančius Prancūzijos, Graikijos, Latvijos sprendimais prievarta skiepyti darbuotojus skuba atvėsinti – esą tik laiko klausimas, kada teismai gaus tam tikrų specifinių bylų.
„Jei testavimas, kaip sveikatos tikrinimas, žmogaus teisių nepažeidžia, tai skiepijimas yra labai individualus dalykas. Jei Lietuvos Vyriausybė vis dėl to nuspręstų prievartos būdu skiepyti darbuotojus, klausimas, ar ji prisiims 100 proc. atsakomybę už pasekmes?
Nes dabar mes kiekvienas, apsispręsdamas, skiepytis arba ne, patys asmeniškai prisiimame atsakomybę. Tad jeigu jau nusprendžia už mane, atsakomybę turi prisiimti Vyriausybė arba darbdavys, reikalaujantis skiepo“, – įsitikinusi ji.
I.Ruginienė prisiminė ir diskusijas konfederacijoje apie Užkrečiamųjų ligų įstatymą. „Buvo įvairių nuomonių, bet visgi sutarėme, kad prievartos kelias niekada nėra tinkamas. Jeigu turėtume 10 proc. skiepijimo tempą, galbūt tada nuleistume rankas ir galvotume, ką daryti, nes būtų išties katastrofa.
O dabar jau apie 50 proc. populiacijos turi imunitetą ir akivaizdu, kad nebebus taip, kaip buvo praeitais metais, ir toliau žmonės skiepysis.
Be to, tose grupėse, kurioms Latvija įvedė privalomą skiepijimą, jau yra pasiskiepiję virš 90 proc. žmonių ir jie jau galvoja apie revakcinaciją, tad šis įstatymas skirtas eiliniams darbuotojams, kurie sėkmingai dirbo per visą pandemiją be jokių skiepų, naudojo apsaugos priemones, kurios, beje, irgi veiksmingos“, – atkreipė dėmesį ji.
