Sertifikavimo, tikrinimo, testavimo, mokymų ir technologijų paslaugas teikiančioje įmonėje „Kiwa Inspecta“ dirbęs vilnietis pasakojo prieš 11 metų su šios įmonės buvusiu direktoriumi dirbęs įmonėje „Tuvlita“.
„Tuo metu jis su kita tarptautine įmone įsteigė naują įmonę ir su didžiąja dalimi žmonių, visa dokumentacija, klientais išėjo į ją – kitaip tariant, pavogė. Dabar jis vėl su naujais investuotojais įkūrė gal 4 įmones ir vėl išėjo su daugeliu klientų, procedūrų ir dokumentacijų. Netgi naujos įmonės pavadinimas skiriasi tik viena raide. Tai atvira vagystė.
Kadangi visa tai vyko slapčia, o aš buvau nuvažiavęs į konkuruojančią įmonę (jis matė pagal GPS), direktorius mane apkaltino, neva aš pasakiau konkurentams, kas vyksta – kad slapčia viskas yra vagiama. Tarp mūsų įvyko konfliktas, buvau išvadintas necenzūriniais žodžiais ir galiausiai po truputį mane sudorojo – likau be darbo“, – kalbėjo vyras.
Jo teigimu, tokių kaip jis – ne vienas, panašiai buvo pasielgta su dar 10 darbuotojų. Anot pašnekovo, jeigu darbuotojas nešdavo pelną, su juo būdavo elgiamasi normaliai, bet jeigu dirbdavo administracijoje ir kas nors buvusiam direktoriui netikdavo, tokį žmogų imdavo engti.
Vilnietis tikino, kad buvo atleistas prisidengiant tuo, kad nevykdė vadovo nurodymų. „Kadangi mes esame akredituota įstaiga, mus prižiūri Nacionalinis akreditacijos biuras, yra procedūros, pagal kurias turime veikti.
O buvęs direktorius, kurdamas kitas įmones, bandė neteisėtais būdais per vagiamąją įmonę gauti savo darbuotojams kvalifikaciją (tam, kad įmonė gautų akreditaciją iš Nacionalinio akreditacijos biuro, turi pateikti įrodymus, kad jos darbuotojai turi tam tikrą kvalifikaciją. Ją buvo bandoma suteikti ne pagal esamų procedūrų tvarką), perduoti mano darbus.
Kadangi aš tam prieštaravau ir neatlikau tų darbų, nes tai nėra pagal procedūras, gavau papeikimus, turėjau rašyti pasiaiškinimus ir galiausiai buvau atleistas“, – sakė jis.
Pirma vyras sakosi buvęs apkaltintas tuo, kad laiku nepatikrino vieno lifto. „Gerai, pripažįstu, kad nusikaltau, tačiau man pripaišė Darbo kodekso 58 str., nors tai nėra darbo pažeidimas, ir man buvo skirtas įspėjimas, atimti priedai. Tai jau buvo pirmas neatitikimas.
Kitą įspėjimą gavau, kai man pripaišė straipsnį „nevykdė pareiginių vadovo nurodymų“, nors tie nurodymai prieštaravo vidinėms taisyklėms. Tada pritaikė straipsnį, kad gavau du įspėjimus, o gavęs du įspėjimus darbuotojas gali būti atleistas iš darbo. Todėl dabar su advokatu ruošiame dokumentus ir kreipiuosi į Darbo ginčų komisiją (DGK)“, – pasakojo pašnekovas.
Aiškinasi situaciją
Naujasis „Kiwa Inspecta“ direktorius Linas Čereška portalui lrytas.lt teigė šiuo metu besiaiškinantis situaciją ir bendraujantis su buvusiu darbuotoju. „Bendraujame atvirai, konstruktyviai ir be emocijų. Kol kas iš abiejų pusių papildomai aiškinamės tam tikrą informaciją bei aplinkybes.
Manau kad abu mąstome labai racionaliai ir rasime būdą, kaip situaciją išspręsti abipusiai priimtinai. Neatmetu varianto, kad galbūt su juo atnaujinsime bendradarbiavimą“, – sakė jis.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovė spaudai Jolanta Bielskienė portalui lrytas.lt teigė, kad VDI šios konkrečios situacijos komentuoti nesiims. „Prieš komentavimą reikėtų pasiaiškinti įvykių aplinkybes iš kelių pusių.
Tačiau, kaip ir visada, raginame darbuotojus, kurie jaučia, jog jų teisės yra pažeidžiamos arba, kad įmonėje vyksta nelegalūs procesai, kreiptis į VDI oficialiai arba anonimiškai, o dėl neteisėto atleidimo – į DGK“, – sakė ji.
VDI primena, kad dažniausiai psichologinis smurtas darbe pasireiškia kaip grasinimai, pasiekimų nuvertinimas, šmeižtas, pasikartojančios neigiamos pastabos, ignoravimas, manipuliavimas, nepagrįsta kritika, sarkazmas, noras išjuokti, riksmai, viešas žeminimas.
Taip pat kadangi dažniausiai skundai dėl psichologinio smurto ir mobingo grindžiami tik subjektyvia nukentėjusiojo asmens nuomone bei įsitikinimais, rekomenduojama rinkti visus su ginču susijusius objektyvius įrodymus: dokumentus (pavyzdžiui, psichologų / psichoterapeutų konsultacijų sąskaitos ir kt.), išsaugoti SMS žinutes, elektroninius laiškus ir juos persiųsti į asmeninį el. paštą, turimas nuotraukas, vaizdo ar garso įrašus, galinčius patvirtinti nederamą kito asmens elgesį liudininkus.
Susidorojimas su darbuotojais – kasdienybė
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė portalui lrytas.lt sakė kasdien girdinti istorijas apie darbdavių susidorojimą su darbuotojais. Ypač tai patiriantys „nepatogūs“ darbuotojai.
„Darbdaviai labai dažnai griebiasi pripaišyti įvairius darbo pažeidimus, kartais net apkaltina vagystėmis. Jeigu darbuotojas nepatogus, dažnai grasina, kad atleis pagal tam tikrą straipsnį, o priežastį, už ką darbuotojas buvo atleistas, matys ir kiti darbdaviai. Turėjome kelias tokias istorijas, tuomet aiškinome žmonėms, kad jokių nuobaudų kiti darbdaviai nematys“, – pasakojo ji.
I.Ruginienė pateikė ir daugiau pavyzdžių, su kuo tenka susidurti „nepatogiems“ darbuotojams: pavyzdžiui, kaip tik šį pavasarį buvo laimėta pirmoji baudžiamoji byla dėl persekiojimo.
„Darbuotojai buvo persekioti dėl to, kad buvo profesinės sąjungos nariai, žmonės patyrė begalinį mobingą. Dar niekada dėl tokių priežasčių nebuvo prieita iki teismų. Jie buvo nepatogūs dėl to, kad, kaip profesinės sąjungos nariai, neblogai išmanė savo teises.
Juos išsikviesdavo „ant kilimėlio“ ir reikalaudavo, kad išstotų iš profesinės sąjungos. Bet darbuotojai nenutylėjo ir kreipėsi į prokuratūrą. Ir pagaliau, po kelių metų be galo sunkaus proceso, byla buvo laimėta“, – prisiminė LPSK pirmininkė
Taip pat, anot jos, neretai darbdaviai nusprendžia keisti darbo sąlygas – dažniausiai nori sumažinti atlyginimą. Bet, kadangi patys to savavališkai padaryti negali, nes tam reikia darbuotojų sutikimo, o šie nesutinka, darbdaviai ima ieškoti priežasčių darbuotojus atleisti.
„Dažniausiai pripaišomi kokie nors drausmės pažeidimai. Bet juk Darbo kodekse ir taip apstu straipsnių, pagal kuriuos galima atleisti darbuotoją teisėtai – bet, žinoma, tada reikia mokėti išeitinę išmoką.
Tai vietoj to, kad prireikus atleisti darbuotoją su juo išsiskirtų draugiškai ir atsidėkotų už darbą, darbdavys du mėnesius bando juo atsikratyti, kol galiausiai įsisuka į teismų maratoną. Juk darbuotojai privalo apsiginti, savivalei irgi turi būti ribos“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Po kelių dienų L.Čereška portalą lrytas.lt informavo, kad su darbuotoju susitarė: „Klausimą, rodos, išsiaiškinome iki galo, taikos sutartis pasirašyta iš abiejų pusių“.
