J. Markevičius: daugėja gyventojų, imančių ne pirmo būsto paskolas

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius teigia, kad būsto pardavimai šalyje siekia rekordines aukštumas. Anot specialisto, ryškėja signalas,kad gali prastėti įperkamumas, kadangi atlyginimai kilo 12 proc., o būsto kainos – 13–18 proc.

Daugėja gyventojų, imančių ne pirmo būsto paskolas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugėja gyventojų, imančių ne pirmo būsto paskolas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugėja gyventojų, imančių ne pirmo būsto paskolas.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Daugėja gyventojų, imančių ne pirmo būsto paskolas.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Daugėja gyventojų, imančių ne pirmo būsto paskolas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugėja gyventojų, imančių ne pirmo būsto paskolas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugėja gyventojų, imančių ne pirmo būsto paskolas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugėja gyventojų, imančių ne pirmo būsto paskolas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Sep 29, 2021, 1:15 PM, atnaujinta Sep 29, 2021, 3:04 PM

„Mes matėme pavasarį rekordinius skaičius – būstų pikas buvo balandį, kai per vieną mėnesį buvo sudaryta per 1 000 tokių rezervacijų, kai įprastas lygis būdavo apie 500. Dalis to išaugimo buvo susiję su spyruoklės efektu, kai 2020 metais rezervacijų buvo mažiau ir tada staigiai pavasarį buvo tam tikra tų rezervacijų kompensacija. Vasara buvo jau šiek tiek ramesnė, rugpjūtį rezervacijų skaičius normalizavosi.

Vis dėlto aktyvumas į būsto rinką perėjo, galima sakyti, į antrinę rinką. Matoma, kad apskritai visoje Lietuvoje mėnesiniai pardavimai šiuo metu yra aukščiausi istoriškai, nepaisant tam tikro sumažėjimo per vasarą. Kol kas turime didesnį pardavimų lygį negu 2019 metais, kai jau tada turėjome rekordus. Iš tikrųjų aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje bendrai yra tikrai didelis ir toliau esmingai neslopsta“, – per Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį sakė J. Markevičius.

Pasak Lietuvos banko atstovo, aktyvumą lemia didelė paklausa, išaugusi gyventojų perkamoji galia, būsto poreikis bei tam tikri lūkesčiai, atsiradę pandemijos metu.

„Matome toliau spartų pajamų, indėlių augimą. Mes jau tikėjomės, kad indėlių augimas šiek tiek atslūgs, bet iš tikrųjų jis auga apie 20 proc. per metus jau ir pasislinkus bazės efektui. Palūkanų normos toliau išlieka žemos, todėl sutaupyti pradiniam įnašui ar investicijai tampa lengviau ir daug žmonių kreipia tuos pinigus į nekilnojamojo turto rinką.

Kalbant apie poreikį jis taip pat yra – ypač Vilniuje šiuo metu yra susiformavusi rekordinė 30-mečių dalis, o jie yra aktyvūs būsto pirkėjai. Pandemijos metu matome didesnio būsto, individualių namų poreikio išaugimą“, – kalbėjo J.Markevičius.

Visgi Lietuvos bankui nerimą kelia tai, kad formuojasi tam tikri lūkesčiai, nes kartu su indėlių augimu ketinimai įsigyti būstą taip pat yra rekordinėse aukštumose, kadangi daugėja paskatų priimti nepamatuotus sprendimus siekiant pasipelnyti iš numanomų kainų augimo.

„Kreditavimo vaidmuo yra kur kas mažesnis negu buvo, tarkime, 2007 metais. Kol kas kreditavimo srautas per metus būsto paskoloms lyginant su BVP pasilygina apie 3,8 proc., kai prieš praėjusią krizę buvo apie 11 proc. Mums šiek tiek nerimo kelia pasiskolinimo įsibėgėjimas pastaruosius kelis ketvirčius, iki to jis irgi buvo ganėtinai aukštas, bet stabilus.

Vis dėlto pardavimų su paskola dalis ji nėra didėjanti, vadinasi, augant kreditavimui auga ir įsigijimai nuosavomis lėšomis panašiu tempu. Iš esmės kalbant apie skaičių vis dar apie 40 proc. visų sutarčių yra be paskolos, apie vertę kalbant šiek tiek daugiau – apie 60 proc.“, – teigė J.Markevičius.

Finansinio stabilumo departamento direktoriaus teigimu, nematoma požymių, kad skolinimosi standartai švelnėtų ir bankai prisiimtų reikšmingai daugiau rizikos.

„Bendrai visame išduotų paskolų pakete mes matome, kad LTV (paskolos ir vertės santykis) netgi šiek tiek mažėja pastaruosius metus, DSTI (paskolos įmokos ir pajamų santykis) taip pat išlieka stabilus. Ką mes matėme, kad padaugėjo gyventojų, imančių ne pirmas būsto paskolas ir jų dalis ėmė augti pandemijos metu.

Lietuvoje ta dalis išaugo 10–12 proc., o Klaipėdoje išaugimas didesnis – iki 16 proc. Yra tam tikras segmentas, kur matome, kad nebūtinai poreikį būstui turintys žmonės ima papildomas paskolas tikriausiai siekdami investuoti“, – svarstė Lietuvos banko atstovas.

Anot J.Markevičiaus, paklausa ima pūsti nekilnojamojo turto kainas, nes indeksai rodo gana aštrius augimus.

„Lietuvos būsto kainų indeksas rodo 13 proc. augimą, rinkos dalyvių indeksai –18 proc.. Lietuvos banko turimas pasikartojančių būsto sandorių indeksas, t. y. antrinės rinkos paveikslas irgi rodo apie 17 proc. siekiantį metinį būsto kainų augimą, kas jau yra daug.

Mes bandome įvertinti augimo pagrįstumą nuo įvairių makroekonominių rodiklių ir panašiai – matome, kad kainų temperatūra viršija tą, kuri turėtų būti esant subalansuotai situacijai. Tam tikrų būsto kainų pervertinimo ženklų mes matome – kainos yra galimai pervertintos jau apie 7 proc.

Tai nėra labai dideli dydžiai, nes turbūt daugelyje Europos šalių yra tam tikras pervertinimas, bet tai, kad mes jau atsirandame į tą pusę, mums jau kelia nerimo signalą“, – teigė Lietuvos banko finansinio stabilumo departamento direktorius.

J.Markevičiaus teigimu, Lietuvoje atlyginimai kilo 12 proc., o kainos – 13–18 proc., tad įperkamumas gali pradėti prastėti.

„Mes turime šiais metais pirmą signalą, kai po, sakykime, praėjusios finansų krizės nuolatinio įperkamumo didėjimo šiais metais gali ta tendencija apsiversti į kitą pusę ir įperkamumas šiek tiek suprastėti. Kol kas pagal EBPO statistiką mes esame tarp šalių, kur įperkamumas dar yra vienas geresnių – mes lenkiame Latviją, Estiją“, – sakė J.Markevičius.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.