„Atsižvelgdami į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją, minimaliosios mėnesinės algos dydį, siūlome didinti bazinį pareiginės algos dydį ir minimalius pareiginės algos koeficientus. Tai leistų padidinti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams minimalūs pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios augtų 0,5 koeficiento.
Vyriausybei ir Seimui pritarus, beveik 25 000 mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, įvertinus bazinio dydžio bei minimalių koeficientų kilimą, kitąmet gautų daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą.
Padidinus bazinį pareiginės algos dydį nuo 177 iki 181 euro, biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimai vidutiniškai padidėtų 2,3 proc. Tai paliestų virš 200 000 viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 1 euru.
Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat gali būti mokamos priemokos, premijos ar užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.
Dėl bazinio pareiginės algos dydžio ir minimalių pareiginės algos koeficientų didinimo sutarta ir su nacionalinėmis profesinių sąjungų organizacijomis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei taip pat siūlo nuo 2022 metų pradžios minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti iki 730 eurų, o minimalųjį valandinį atlygį – iki 4,47 euro. Tai būtų vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį.
Paskutinį kartą MMA daugiausia kilo 2013 metais, kuomet padidėjo 43 eurais, kitąmet MMA didėtų 88 eurais, arba 13,6 proc.
