Pasak parlamento vadovės, biudžete numatyta reikšmingai kelti švietimo, kultūros, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, didesnes lėšas skirti žaliajam kursui ir savivaldybėms, todėl palankus kitų metų biudžeto vertinimas jos nestebina.
„Natūralu, kad šiam biudžetui yra daug komplimentų, jie yra pagrįsti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Nuo sausio 1 d. planuojamą MMA kėlimą Seimo pirmininkė vadina drastišku ir per daug sparčiu, tačiau jai bei jos vadovaujamam Liberalų sąjūdžiui kur kas svarbesnis žingsnis yra didinti NPD mažiausiai uždirbantiems asmenims.
„Toks drastiškas minimalios algos didėjimas kelia tam tikrų nuogąstavimų ir galbūt jis yra pernelyg spartus, bet sprendimas jau priimtas. Akcentuočiau tai, kad taip pat pakankamai ženkliai didėja NPD ir mums, liberalams, tas sprendimas šiuo atveju svarbesnis“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Nuo kitų metų pradžios MMA turėtų kilti iki 730 eurų ir siekti 518 eurų atskaičius mokesčius. NPD numatoma didinti iki 460 eurų, tačiau tik tiems gyventojams, kurių mėnesinės pajamos neviršija vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Uždirbantiems daugiau NPD nesikeistų. NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims kiltų atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad NPD didinimo naudą pajustų absoliuti dauguma Lietuvos dirbančiųjų, kadangi iki vieno VDU gauna 73 proc. Lietuvos darbuotojų.
Antradienį Seime pateikto kitų metų valstybės biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų. Neįskaitant ES lėšų, biudžeto pajamos sieks 11 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys per 13 mlrd. eurų.
7,8 mlrd. eurų ketinama skirti socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui planuojama išleisti atitinkamai 3,3 mlrd. ir 2,8 mlrd. eurų.
Ministerija biudžete išskiria keturias pagrindines kryptis: saugumą, galimybes, žmonių pajamas ir skurdo rizikos mažinimą.
Saugumui planuojama skirti 556,6 mln. eurų. Iš šių lėšų 128 mln. eurų bus didinamas finansavimas krašto apsaugai, 304 mln. eurų sudarys asignavimai pandemijos padariniams šalinti. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statyboms suplanuota suma – 102,8 mln. eurų.
Skurdo mažinimui Finansų ministerija planuoja skirti 759,5 mln. eurų, iš kurių 434,3 mln. bus skiriama pensijoms. Anot ministrės, vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų.
Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų. 229 mln. eurų numatyta skirti švietimui, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.
