Tokį piniginį vienetą Lietuva turėjo XVIII a. Kiti tuo metu siūlė „lito“ arba „lieto“ – nuo latviškojo lato nukopijuotą pavadinimą. Tačiau „litas“ nėra lietuviškas žodis. Lietuvos pavadinimas „Lita“ yra jidiš kalboje.
1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė monetų įstatymą su išimtine valstybės iždo teise. Šis įstatymas leido pradėti kaldinti monetas, tarp jų ir iš brangiųjų metalų. Centai turėjo būti kaldinami iš aliumininės bronzos, litai – sidabro, o 50 Lt vertės monetos – aukso.
Minint 500 Vytauto Didžiojo mirties metines 1929 m. tarpukario Lietuvoje buvo išleistas naujas 5 Lt banknotas, kurio averse jis buvo pavaizduotas, o reverse įamžintas Žalgirio mūšis.
Atkūrus nepriklausomybę 1990 m. Lietuvoje iki 1993 m. birželio 25 d. buvo naudojami pinigų pakaitalai – talonai, kuriuose buvo vaizduojami įvairūs mūsų šalies gyvūnai. Ant 1992 m. išleisto 500 talonų banknoto buvo pavaizduota meška. Ją 1993 m. pakeitė du vilkai.
1 Lt banknote, apyvartoje pasirodžiusiame 1994 m., averse buvo vaizduojama rašytoja Žemaitė, o reverse – Palūšės bažnyčia.
Per visą savo gyvavimo laikotarpį nuo 1991 m. 20 Lt banknotas keitėsi net 4 kartus. Bet jo aversas ir reversas išliko. Banknoto averse vaizduotas kunigas ir romantizmo poetas Maironis, o reverse – Laisvės statula, stovinti Vytauto Didžiojo karo muziejaus parkelyje. Šios skulptūros autorius – Juozas Zikaras.
Lyginant tarpukario Lietuvos ir atkurtos Lietuvos litų banknotus, išsiskiria vienas – 50 Lt banknotas, ant kurio tiek nuo 1928 m., tiek nuo 1993 m. buvo vaizduotas tas pats žmogus – Jonas Basanavičius.
