Gruodžio 8 dieną nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Vilniaus elektra“ pranešė, kad stabdo veiklą. Po šio pranešimo 1,8 tūkst. dabar jau buvusių įmonės klientų buvo įjungtas garantinis tiekimas, dėl to sąskaitos už elektrą jiems bus net ketvirtadaliu didesnės.
Finansų ekspertai beveik neabejojo, jog „Vilniaus elektra“ bankrutuoja dėl to, kad kyla elektros energijos kaina ir įmonė nebegali įgyvendinti savo įsipareigojimų tiekti klientams energiją už fiksuotą kainą.
Neišbrenda iš nuostolių
Pagal Registrų centro duomenis, 100 proc. žlugusios „Vilniaus elektros“ akcijų valdo Jonas Tubelis. Jam priklauso ir daugiau įmonių, iš kurių viena – „Orenus“ – taip pat yra paslaugos teikėja daugiabučių namų gyventojams.
Įmonė užsiima pastatų priežiūra ir ne tik kas mėnesį renka mokesčius už paslaugas, bet ir administruoja prižiūrimų daugiabučių namų kaupiamąsias lėšas.
Ėmus domėtis vilniečių būstus prižiūrinčios įmonės „Orenus“ finansiniais reikalais paaiškėjo, jog ir ši įmonė balansuoja ant išlikimo ribos.
Pagal viešai prieinamus duomenis, „Orenus“ nuo pat veiklos pradžios patiria vien tik grynuosius nuostolius. 2018 m. ji patyrė 15 177 eurus, 2019 metais – 25 895 eurus, 2020 metais – 15 617 eurų grynojo nuostolio.
Pats J.Tubelis į klausimus apie „Orenus“ ir „Vilniaus elektrą“ neatsakė. Iš pradžių pasiteiravęs, kuo sudomino kukli jo asmenybė, vėliau verslininkas pasiūlė kreiptis į veiklą nutraukusią įmonę.
Stabilumas itin svarbus
Ekspertų teigimu, daugiabučių priežiūros versle įmonių finansinis stabilumas yra bene svarbiausias veiksnys. Nuo to priklauso, ar gyventojams bus teikiamos kokybiškos paslaugos, ar tinkamai bus prižiūrimi daugiabučiai, ar saugios bus gyventojų kaupiamosios lėšos.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus vedėjas Marius Žvinklys patvirtino, kad renkantis savo namo administratorių įmonės finansinis stabilumas yra itin svarbus veiksnys.
Tiesa, jis pripažino, kad savivaldybės administracijai teisės aktuose nėra nustatyta funkcijos vertinti daugiabučių namų administratorių finansinę padėtį ar vykdomą veiklą.
„Šis (finansinio stabilumo. – Red.) veiksnys yra svarbus. Nuo jo priklauso teikiamų daugiabučio namo administravimo ir techninės priežiūros paslaugų stabilumas ir nepertraukiamumas.
Pavyzdžiui, bankrutavus daugiabučio namo administratoriui savininkams tektų skubiai spręsti klausimą dėl kito administratoriaus ar valdymo būdo pasirinkimo ir tikėtina, kad tam tikrą laiką daugiabutis namas liktų be profesionalios priežiūros“, – sakė M.Žvinklys.
Rizika – didžiulė
Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba kalbėdamas apie nuostolingai dirbančius namų prižiūrėtojus buvo dar kategoriškesnis.
Anot jo, prieš pasirašant sutartis su naujomis, mažai žinomomis įmonėmis būtina pasidomėti ne tik jų patikimumu, bet ir finansine padėtimi. Tokią informaciją galima nesunkiai rasti ir internete.
Jo teigimu, vos metus ar dar mažiau dirbančios ir pakankamo įstatinio kapitalo neturinčios įmonės dažnai žarsto pažadus apie kur kas mažesnius administravimo įkainius. Tačiau susigundę gyventojai rizikuoja.
S.Čirbos teigimu, didžiausia gresianti blogybė pasirinkus nepatikimą daugiabučių administratorių yra iššvaistytos kaupiamojo fondo lėšos. Tai yra avariniams darbams naudojami ir namo gyventojams nuo didžiulių momentinių išlaidų padedantys apsisaugoti pinigai.
Juos patikimi administratoriai naudoja prižiūrimi savivaldybės pagal Vyriausybės nutarimą, o baudos skiriamos net už menkiausius pažeidimus.
„Tokia tvarka visiškai negąsdina nesąžiningų administratorių: šiandien įmonė vadinasi vienaip, kitą dieną – jau kitaip. O nepervesti pinigų joms negalima – daugiabučių namų administravimo nuostatai reglamentuoja, kad tam skirtas vos mėnuo.
Tad galiausiai girdime istorijų, kai namo gyventojams supratus, kad kažkas ne taip, ir nutraukus sutartį kaupiamojo fondo lėšos jau būna išleistos“, – pasakojo asociacijos atstovas.
S.Čirba įspėjo, kad užkibti ant nesąžiningų administratorių kabliuko galima ant savo namų slenksčio išvydus parašus renkančius nepažįstamuosius.
Tokie asmenys dažnai prisistato parašus dėl kokios nors problemos sprendimo, pavyzdžiui, šaligatvio remonto, renkančiais kaimynais iš kitos laiptinės. Tačiau kartu ragina pasikeisti ir administratorių, gyventojui susidomėjus pasiūlo pasirašyti ir už tai.
„Būna ir taip, jog pasirašoma vienu klausimu, o vėliau pamatoma, kad buvo pakeistas administratorius. Tad būtina atidžiai perskaityti, dėl ko pasirašoma.
Į tokius parašų rinkėjus reikia žiūrėti kritiškai, atsiradus netgi menkiausiai abejonei pranešti dabartiniam administratoriui, paklausti, ko iš jų tikėtis.
Nesiėmus veiksmų laiku vėliau galima gerokai nukentėti“, – patarė pašnekovas.
