Kaitina ne tik namus, bet ir orą
Naujienų portalo lrytas.lt skaitytoja vilnietė, gyvenanti Šeškinėje, atsiuntė nuotrauką, kurioje matyti jos buto praviri langai. Anot jos, nuo šiol ji gali gyventi tik šitaip, nes namuose – nežmoniškas karštis, radiatoriai tiesiog svilina. Ji piktinosi, kad nors už šildymą tenka mokėti didžiules sąskaitas, tačiau iš tiesų šildomas net tik namas, bet ir lauko oras.
„Vilniaus šilumos tinklų“ Klientų aptarnavimo kokybės vadovė Svetlana Jefimova patikino, jog ši problema tikrai yra išsprendžiama, tačiau namo vidaus šildymo sistemas prižiūri už tai atsakingos bendrijos ar namus administruojančios įmonės, tad sostinės gyventojai pirmiausia reikėtų kreiptis į jas.
„Netolygų šilumos pasiskirstymą name gali lemti netinkamai prižiūrimas, nesubalansuotas šilumos punktas ir namo vidaus šilumos tiekimo sistema. Dėl šios priežasties šiluma vartojama neefektyviai, o tai daro įtaką ir sąskaitų dydžiui. Namo administratoriaus specialistai privalo įvertinti situaciją ir pasiūlyti galimus sprendimus. Esant poreikiui mūsų specialistai taip pat gali patarti dėl šilumos punkto priežiūros“, – portalui lrytas.lt komentavo ji.
Tai patvirtino ir Lietuvos būsto rūmų prezidentas Rolandas Klimavičius. Anot jo, renovuotuose daugiabučiuose yra įrengti automatiniai prietaisai, reaguojantys į lauko temperatūrą. Jei temperatūra yra pliusinė, tada šildymo mazgai atsijungia, jei temperatūra lauke nukrenta, butai pradedami šildyti labiau.
Tad įvertinęs vilnietės problemą jis regi dvi galimas priežastis: arba šilumos punktas yra sugedęs, arba daugiabutis yra nerenovuotas.
„Šeškinėje nemažai namų renovuoti, sutvarkyti, tad, matyt, gali būti kažkoks šilumos punkto gedimas. Reikėtų kreiptis į namo administratorių ir paprašyti, kad šią problemą išspręstų. Užtenka jam paskambinti telefonu ar parašyti laišką, – patarė R.Klimavičius. – Arba tas namas yra senos statybos ir nerenovuotas, neautomatizuotas, todėl nepalaiko temperatūrinių režimų.“
Namas gali būti „kiauras“
Kol vieni skundžiasi netveriantys karščio, kiti – vėsumos bute. Kai lauke šalta, tačiau temperatūra pliusinė, bute vos 16 ar 17 laipsnių, nors, pagal reikalavimus, termometro stulpelis turi rodyti bent 18 laipsnių šilumos. R.Klimavičius turi šios situacijos paaiškinimą: „Gal namas yra energetiškai neefektyvus, „kiauras“, o norint, kad butai sušiltų, paduodama didesnė šiluma, bet ji namuose neišsilaiko ir išeina per sienas.“
Kaip jis sakė, vargu, ar energetika pigs, tad vienintelė išeitis išvengti itin didelių sąskaitų už šildymą, nešildant oro ir džiaugiantis tinkama temperatūra namuose, yra daugiabutį renovuoti.
„Juk tie namai statyti prieš 30 metų. Visi vamzdžiai rūdyja, nuolat vyksta avarijos, tiek karšto, tiek šaldo vandens tiekimo trikdžiai. Viskas turi savo tarnavimo laiką“, – portalui lrytas.lt pasakojo R.Klimavičius.
Anot jo, Vilniuje tokių „kiaurų“ daugiabučių netrūksta, statistiškai sostinėje renovuotų daugiabučių gana mažai. „Vilnius yra atsilikėlis“, – nukirto jis.
Pasak Lietuvos būsto rūmų prezidento, tokių skundų kol kas vos keletas, nes gautos tik pirmosiosios didelės sąskaitos už gruodžio šildymą, bet jei sausis ir vasaris bus šalti, o sąskaitos dar labiau išaugs, skundų, kad „kiauri“ namai šildo tik orą, atsiras gerokai daugiau.
Turtuolių ginčai dėl 10 eurų
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat pabrėžė, kad žvelgiant į renovuojamų daugiabučių Lietuvoje skaičius aiškiai matoma, kad Vilnius dar smarkiai atsilieka.
„Atotrūkis toks, kad situacija greitai nepasikeis“, – rėžė jis, paminėdamas, kad šiuo šaltuoju sezonu vaikščiodamas Senamiesčiu dažnai mato praviras butų langus ar langines. Pasak jo, galbūt taip žmonės irgi bando atvėsinti nuo radiatorių įkaitusius butus, o gal, nors ir skundžiasi didelėmis šildymo sąskaitomis, iš tiesų jiems tai nė motais.
Kaip pagrindinę to priežastį, jis nurodė itin silpnas sostinės bendrijas. Nors regionuose gyventojų pajamos mažesnės, jų bendruomenės glaudesnės, todėl ir sprendimus jiems priimti pavyksta paprasčiau ir greičiau. Be to, vykdyti renovacijas tokiuose miesteliuose naudinga, nes vietiniai yra įdarbinami, jie tuos namus ir renovuoja, taip gauna progą užsidirbti. O štai Vilniuje situacija visiškai kitokia.
„Net tie žmonės, kurie gyvena prestižiškiausiuose Lietuvos kvartaluose, atostogauja geriausiuose kurortuose, važinėja brangiais automobiliais, dirba gerai apmokamus darbus, tik prasidėjus kalbai apie prisidėjimą prie bendro gėrio, šiuo atveju, kad ir prie daugiabučio renovacijos, vos ne dėl 10 eurų ima ginčytis, nors jie uždirba 100 ar net daugiau eurų per valandą.
Jie tokiems ginčams vis tiek randa laiko. Susitarti tokiose bendrijose sudėtinga“, – portalui lrytas.lt pasakojo ekonomistas.
Be to, ekonomistas paminėjo, kad kai kurie namų administratoriai nėra suinteresuoti daugiabučių būklės gerinimu: „Kaip tik jie dažnai turi priešingas paskatas. Kuo prasčiau, tuo jiems geriau, nes tada gali gauti daugiau pinigų. Tad visi ir laukia, kol balkonai nukris.“
Kaip sakė Ž.Mauricas, dabar nebūtina kaimynų pažinti ir susitikti su jais gyvai, kad būtų galima priimti sprendimus, užtenka susirašyti socialinių tinklų grupėse, o balsavimai turėtų vykti per internetinę bankininkystę, taip įsitrauktų daugiau gyventojų.
„Bet dabar žmonės nėra įtraukiami. Atrodo, kad tai daroma specialiai, nes administratoriai baiminasi, jog gyventojai išreikš nepasitenkinimą jais, tada juos pakeis ir šie praras dalį verslo. Bet dėl to kenčia visi, renovacijos klausimas taip pat“, – teigė jis.
Tačiau Aplinkos ministras dar praėjusią savaitę skelbė, jog per metus renovacijos paraiškų skaičius Lietuvoje padvigubėjo. Paraiškas pateikė apie 800 namų. Paskaičiuota, kad šiemet renovacijų darbų pirkimų bus paskelbta už 430 mln. eurų.
Sausis ir vasaris bus brangesni, imsime taupyti
„Visą praėjusį šildymo sezoną sąskaitos Lietuvoje buvo vienos mažiausių, bet dėl dujų kainų krizės šį šildymo sezoną situacija pasikeitė kardinaliai.
Visgi reikėtų atkreipti dėmesį, kad sąskaitos dydį lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko temperatūra, suvartotas karšto vandens kiekis, konkreti pastato būklė. Pavyzdžiui, renovuotų, naujos statybos namų šilumos energijos suvartojimas ir sąskaitos už šildymą yra ženkliai mažesnės negu nerenovuotų“, – aiškino S.Jefimova.
Kaip nurodė „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovė, gruodį šilumos kaina siekė 8,74 ct/kWh, sausį ji jau didesnė – 10,07 ct/kWh, kai, pavyzdžiui, praėjusio šildymo sezono pabaigoje, vasarį, kaina siekė vos 4,11 ct/kWh.
Ž.Mauricas svarstė, jog didelės šio šildymo sezono kainos turėtų paskatinti gyventojus daugiabučius renovuoti, taip pat ir dujų populiarumas turėtų stipriai sumažėti. Tikėtina, kad tai labiausiai pasijus vasarį ir kovą, nes kol kas gyventojai sulaukė tik pirmųjų didelių šildymo sąskaitų, tačiau smarkiausias smūgis bus suduotas į rankas paėmus dar didesnes kitų mėnesių šildymo sąskaitas.
„Didelės šildymo kainos gali lemti ir mažmeninės prekybos smuktelėjimą, šis stabtelėjimas jau matomas kitose Vakarų pasaulio valstybėse. Žmonės leis mažiau pinigų kitoms veikloms, ims taupyti“, – prognozavo ekonomistas.
Galima gauti kompensaciją šildymui
Nuo šių metų didėja valstybės remiamų pajamų dydis, todėl kompensacijas šildymui gali gauti daugiau žmonių.
S.Jefimova priminė, kad gyventojai www.spis.lt tinklalapyje turi galimybę pasitikrinti, ar jiems priklauso ši kompensacija. Dėl jos skyrimo reikėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrių.
Taip pat „Vilniaus šilumos tinklai“ siūlo atidėti 2021/2022 m. šildymo sezono sąskaitų mokėjimus, kad mokama suma už šildymą šį sezoną būtų ne didesnė nei 35 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Likusi dalis sumokama lygiomis dalimis pasibaigus šiam šildymo sezonui per pasirinktą terminą, kuris gali trukti nuo 1 iki 18 mėnesių. Gyventojai, nusprendę pasinaudoti šia priemone, turi patys kreiptis į „Vilniaus šilumos tinklų“ Klientų aptarnavimo centrą ir pasirašyti susitarimą.
„Pavyzdžiui, jeigu pernai lapkričio mėnesį už šildymą ir karštą vandenį klientas mokėjo 60 eurų, o šiemet sąskaitos suma yra 120 eurų, vadinasi, iki sąskaitoje numatyto termino reikės mokėti 81 eurą. Likusi mokėjimo dalis, šiuo atveju 39 eurai, bus kaupiama ir sumokama dalimis jau šildymo sezonui pasibaigus per pasirinktą terminą“, – pavyzdį pateikė S.Jefimova.
