Pajamomis nepatenkinti, jaučia nerimą
„Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net 55 proc. gyventojų save priskiria viduriniajai klasei. Nuo 2020 m. šis skaičius sumažėjo 4 proc.
Daugelis lietuvių vertino, kad viduriniajai klasei priklauso asmenys, kuriems pakankama pajamų patenkinti savo poreikius, pasirūpinti šeima, artimaisiais ir dalis pinigų lieka laisvalaikiui, atostogoms bei kitiems pirkiniams.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lietuviai save vertina per daug kukliai, nes, banko skaičiavimais, save viduriniajai klasei iš tiesų gali priskirti net 61 proc. gyventojų.
Vidutiniškai ir visiškai patenkinti savo pajamomis yra 4 iš 10, o nepatenkinti – 6 iš 10 lietuvių.
„Nors didžioji dauguma gyventojų, 7 iš 10 lietuvių, sako, kad jiems pinigų užtenka visiems poreikiams, tačiau visgi tenka pataupyti didesniems pirkiniams. Yra ir nemaža grupė – 26 proc. – žmonių, kurie sako, kad lėšų pakanka tik svarbiausiems poreikiams – maistui, mokesčiams“, – teigė „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Net tie, kurie save priskiria viduriniajai ar aukštesnei viduriniajai klasei, mano, kad pajamos turėtų augti, jog jie jaustųsi oriai, sakė J.Cvilikienė.
N.Mačiulio vertinimu, infliacija neskatina viduriniosios klasės susitraukti, tik sumažina jos perkamąją galią. Visgi J.Cvilikienė pabrėžė, kad gyventojai tikrai jaučia nemenką nerimą dėl savo pajamų.
Ekspertė taip pat pastebi, kad vis daugiau gyventojų yra linkę galvoti ne tik apie savo dabartinę finansinę situaciją, bet ir apie ateities iššūkius, todėl kaupia arba ketina kaupti senatvei, vaikų ateičiai.
„Kaupiantys senatvei nurodo daugiau nei 50 proc. gyventojų, o ketinantys tai pradėti daryti sako 24 proc. gyventojų arba 3 proc. punktais daugiau nei prieš dvejus metus“, − teigė ji.
Apklausos rezultatai rodo, kad jei gyventojai gautų 10 tūkst. eurų nenumatytų pajamų, kas ketvirtas lietuvis juos skirtų būstui atnaujinti. Nuo 2020 m. 3 proc. punktais išaugo skaičius žmonių, sakančių, kad pinigus taupytų. Likusieji investuotų, išleistų kelionėms ar privačios medicinos, sveikatinimo, grožio paslaugoms.
Ne visi turi sutaupę dideles sumas
Remiantis EBPO apibrėžimu, viduriniajai klasei šalyje priskiriami tie gyventojai, kurie gauna nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų. N.Mačiulio skaičiavimais, Lietuvoje šiuo metu tai yra tie gyventojai, kurie prieš mokesčius uždirba nuo 983 iki 2621 eurų.
„Taikant šį EBPO apibrėžimą, viduriniajai klasei galima priskirti 61 proc. Lietuvos gyventojų. Tiesa, tai nereiškia, kad tokios pajamos užtikrina labai dideles galimybes – viduriniosios klasės galimybės turtingiausiose Europos Sąjungos (ES) valstybėse ir Lietuvoje vis dar skiriasi, tačiau atotrūkis sparčiai mažėja“, − komentavo N.Mačiulis.
Vis tik ekonomistas atkreipia dėmesį, kad toks apibrėžimas yra per siauras, o viduriniąją klasę apibrėžia ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas, įpročiai, elgsena.
„Per pastaruosius kelerius metus matėme sparčiai augantį gyventojų finansinį turtą, indėlių kiekis išaugo trečdaliu, kelis kartus išaugo investuojančių į vertybinius popierius žmonių“, – pastebėjo N.Mačiulis.
Šiuo metu finansinio turto, kuris viršytų 2000 eurų ribą, turi net daugiau nei trečdalis gyventojų.
Tačiau, nors per pastarąjį dešimtmetį pajamų nelygybė sumažėjo, santaupų nelygybė išlieka – apie 54 proc. žmonių turi sukaupę mažesnį nei 1 tūkst. eurų finansinį rezervą.
„Tai nėra atsakingas asmeninių finansų valdymas, kada praktiškai nėra jokio finansinio rezervo“, – teigė ekonomistas.
Vertintas ne tik finansinis turtas. Dauguma lietuvių, kaip svarbų viduriniosios klasės bruožą, įvardija ir automobilį, o šių transporto priemonių, tenkančių vienam tūkstančiui gyventojų, daugėja. Tačiau kartu auga ir senų automobilių dalis. 2018 m. buvo 20 proc. automobilių, kurie senesni nei 20 metų. Dabar tokių – jau 23 proc.
„Tai rodo, kad įvairiomis ekonominės politikos priemonėmis, mokesčiais, mokestinėmis paskatomis reikėtų greičiau keisti automobilių parką, kuris šiuo metu yra neefektyvus ir teršiantis aplinką“, – sakė ekonomistas.
Didžioji dalis viduriniosios klasės lietuvių gyvena nuosavame būste, tačiau nemažai jų yra nepatenkinti jo kokybe, o turtingesnes ES valstybes dar turime vytis tiek plotu, tiek kambarių skaičiumi, tenkančiu vienam gyventojui.
Tačiau viduriniosios klasės žmonės skiria laiko ir pinigų kultūros renginiams, o pagal šį rodiklį lietuviai atrodo neblogai – tarp ES valstybių pirmaujame.
„Bet nuo Šiaurės šalių atsiliekame fiziniu aktyvumu. Jis dažnai laikomas turtingų, didelę viduriniąją klasę turinčių valstybių bruožu, nes didesnes pajamas gaunantys žmonės dažnai turi daugiau laisvo laiko, pinigų ir juos gali skirti ne tik daiktams įsigyti, bet ir pramogoms, kultūros renginiams, savišvietai, sportui“, – aiškino N.Mačiulis.
Estų nebesivejame – Lietuvoje geriau
Per pastaruosius kelerius metus dauguma Baltijos šalių gyventojų save priskiria viduriniajai klasei. Labiausiai išsiskyrė Estija – daug mažesnė dalis sako jaučiantys nepasiturintys ar skurstantys. Lietuvoje ir Latvijoje tokių asmenų yra 31 proc., o Estijoje – tik 15 proc.
„Estai savo galimybes ir statusą vertina geriau, nors objektyvių priežasčių tam nėra.
Žvelgiant į absoliutinį skurdą ir į skurdo rizikos lygį, kokia dalis neuždirba 60 proc. vidutinių šalies pajamų po socialinių išmokų, tai šis rodiklis yra labai panašus. Lietuvoje ir Estijoje – apie 21 proc., Latvijoje – 22 proc. gyventojų save gali priskirti prie gyvenančių žemiau skurdo ribos“, – paaiškino N.Mačiulis.
Be to, Lietuvoje minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) yra didesnis nei kaimyninėse šalyse, o ir mažiausiai uždirbančių lietuvių perkamoji galia didesnė.
„Jie gali įpirkti beveik 30 proc. daugiau nei MMA uždirbantys latviai ar estai“, – paskaičiavo ekonomistas.
