„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse nepaėmimo procentas yra nuo 30 iki 70 proc. Lietuvoje darytina prielaida, kad dėl paramos nesikreipia nuo 20 iki 30 proc. žmonių“, – nacionaliniam transliuotojui LRT teigė M.Navickienė.
Pasak ministrės, dažniausiai paramos nesikreipia gyventojai iš didžiųjų miestų. Jie neturi informacijos apie galimą gauti paramą, mano, kad jiems nepriklauso, yra gėda kreiptis, taip pat žmonės dirba „šešėlyje“, turi neapskaitytų, nedeklaruotų pajamų. Įtakos turi ir tam tikra biurokratija gauti paramą.
M.Navickienės teigimu, regionuose paramos žmonės kreipiasi dažniau, nes informacija labiau sklinda iš lūpų į lūpas.
Piniginei socialinei paramai gyventojams savivaldybės pernai panaudojo 128,1 mln. eurų – 57,3 proc. visų skirtų lėšų (223,3 mln. eurų).
Pernai socialinę pašalpą per mėnesį gavo vidutiniškai 66,6 tūkst. žmonių – apie 2,4 proc. visų Lietuvos gyventojų. Būsto šildymo ir vandens kompensacijas gavo virš 100 tūkst. asmenų – 3,6 proc.
