Tiesa, ta prievolė yra sąlyginė. Mat net nepasirinkusiems (o tokių birželio 9 d. buvo 290 tūkst. iš daugiau nei 740 tūkst.) mažiausiai šešis mėnesius valstybės kontroliuojama ESO tieks elektrą, bet ji bus tikrai brangesnė, nes prie biržos kainos bus pridėti 25 proc.
Iki metų pabaigos tiek šiems, tiek sutartis su nepriklausomais tiekėjais sudariusiems gyventojams bus taikoma valstybės nustatyta kompensacija, kuri siekia iki 9 ct/kWh, tačiau galutinė kaina nebus mažesnė nei 24 ct/kWh (išskyrus nebent tuos atvejus, kai anksčiau su tiekėju buvo sudaryta ilgalaikė sutartis, kurioje numatytas mažesnis tarifas).
Ar kompensavimo laikotarpis bus pratęstas, kol kas spręsti ankstoka, tačiau valstybės biudžetui tai yra nemaža našta. Žinoma, namų ūkiams bent kurį laiką teks susitaikyti su gerokai didesnėmis nei iki šiol elektros kainomis.
Dažniausi klausimai, kurie kyla gyventojams, – kurį tiekėją rinktis ir kuriam laikui bei kokiomis sąlygomis sudaryti sutartis? Į pirmąjį atsakymas gali būti itin paprastas: visos šešios įmonės yra gavusios licencijas, vadinasi, atitinka joms keliamus kriterijus.
Aišku, nuo bankroto neapsaugotas nė vienas tiekėjas (pernai iš rinkos jau pasitraukė „Vilniaus elektra“), tačiau net jam nutraukus veiklą įsipareigojimus gali perimti kitas, o kol tai nebus padaryta, gyventojams bus užtikrinamas garantinis tiekimas.
Tuo metu dėl sutarties termino klaustukų gerokai daugiau, nes jis gali siekti nuo pusmečio iki net 72 mėnesių. Nemažai ekspertų pataria rinktis kuo trumpesnį terminą, nes tikimasi, kad biržoje elektros kainos kada nors ims kristi.
Galbūt taip ir nutiks. Bet reikia prisiminti, kad nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo laikotarpis pernai buvo pusmečiui nukeltas, nors daugelis namų ūkių jau spėjo su jais sudaryti sutartis. Tarp jų yra tokių, kurie pasirinko ilgalaikes, pavyzdžiui, dvejų ar trejų metų. Ir net užfiksavo kainą, kuri netrukus atrodys kaip svajonė, – kad ir 17 ar 18 ct/kWh.
Tada irgi buvo tikimasi, kad biržoje kainos ims mažėti, tačiau viltys neišsipildė. Todėl ir dabar sutartis ilgam laikotarpiui su fiksuota kaina ilgainiui gali išeiti į naudą, nors nebūtinai. Žinoma, tai labai pravartu mėgstantiems tiksliai planuoti savo išlaidas.
Atitinkamai rizikos mėgėjai gali rinktis elektrą už biržos kainą, kuri kas mėnesį perskaičiuojama pagal ankstesnio mėnesio vidurkį, o tiekėjo marža siekia 0,6–0,8 ct/kWh. Jei biržoje kaina kristų, tokie klientai galėtų smarkiai išlošti. Bet gali nutikti ir atvirkščiai.
Nors ateities kainų spėjimas prilygsta būrimui iš kavos tirščių, kai kurie ženklai rodo, kad bent kurį laiką pigios elektros tikėtis būtų sunkoka. Antai energetikos ekspertas M.Nagevičius savo feisbuko paskyroje pasidalijo, ko tikimasi Europoje artimiausiais metais.
Pasirodo, pagal ateities sandorius EEX biržoje elektrą, kuri Vokietijoje bus pristatyta 2023 m., galima pirkti mokant 224 Eur/MWh (22,4 ct/kWh), o piko metu – 290 Eur/MWh.
Prancūzijoje – atitinkamai 298 ir 519 Eur/MWh. Tai – be energijos persiuntimo kainų ir mokesčių.
Vėliau numatomas kainų kritimas, nes ims veikti daugiau saulės ir vėjo jėgainių, bet ženklų, kad elektra atpigtų iki kad ir pernykščio lygio, kol kas nėra.
Panašios tendencijos ir „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje. Dar prieš metus čia kaina siekė 77,74 Eur/MWh, ir tai jau buvo kone dvigubai daugiau nei baigiantis 2020-iesiems.
Tačiau vėliau įsisuko tikra karuselė: gruodį užfiksuotas mėnesio rekordas (212,22 Eur/MWh), vasarį kaina krito kone perpus, bet gegužę vidurkis jau siekė 164,71 Eur/MWh. Tad stebuklų kol kas neįvyko ir vargu ar jų bus galima sulaukti artimiausiu metu.
Būtent brangstanti elektra smarkiai prisidėjo ir prie metinės infliacijos, kuri Lietuvoje gegužę siekė jau 18,9 proc., augimo. Juk energiją naudoja iš esmės visos pramonės įmonės, o augančios sąnaudos galiausiai atsiduria galutinėje jų gaminamų produktų kainoje. Verslas jau seniai naudojasi nepriklausomų tiekėjų paslaugomis ir moka už elektrą kur kas daugiau nei gyventojai.
Tuo metu pastarųjų rinkos liberalizavimui, nors ir pusmečiui atidėtam, metas iš tiesų nėra palankus: augančios kainos kelia pasipiktinimą – esą iš to pelnysis tik tiekimu užsiimančios bendrovės.
Iš tiesų realios tiekėjų konkurencijos bent artimiausią pusmetį, kol bus taikoma valstybės nustatyta kompensacija, tikėtis būtų sunku.
Bet vėliau galima laukti panašaus vaizdo, koks buvo telekomunikacijų rinkoje, kai atsiradus trečiam operatoriui kainos ėmė sparčiai smukti. Aišku, tai kitoks sektorius, nes elektros atveju vis tiek daugiausia lemia tendencijos biržoje.
Nuolat mėgstantieji skųstis galėtų pasidomėti kitų šalių patirtimi.
Antai Estijoje rinka buvo liberalizuota dar 2013 m., Latvijoje – 2015 m., Švedijoje – 1996 m, o Suomijoje – 1997 m. Ir jokių sukrėtimų neįvyko, nors ir tų šalių gyventojams dabar tenka kęsti išaugusias sąnaudas.
Lietuvoje šis procesas turi būti baigtas iki šių metų pabaigos, kai tiekėją turės pasirinkti trečioji grupė – mažiau nei 1000 kWh per metus sunaudojantys namų ūkiai.
Nepaisant biržos kainų, likti su garantiniu tiekėju visiems bus per brangu.
