Iš Kipro – į Latviją, o ten sulaukė įtarimų

Verslo galai – sumazgyti, atsekti, kas ir kokią įmonę įsteigė ir kaip jos valdomos, nėra paprasta. Galbūt pavyks Latvijos teisėsaugai, į kurios rankas perduota pinigų plovimo byla, tarp kurios dalyvių yra ir lietuvis.

Šiame Latvijoje, Jūrmaloje, esančiame pastate įregistruota bendrovė „Nord Fin Assets“, valdanti milžinišką verslą.
Šiame Latvijoje, Jūrmaloje, esančiame pastate įregistruota bendrovė „Nord Fin Assets“, valdanti milžinišką verslą.
D.Jacka tvirtino, kad Latvijoje pradėtoje byloje jis visą laiką buvo liudytojas, o dėl dabar byloje pakeisto statuso aiškinasi jam talkinantys teisininkai. <br>Nuotr. iš LR archyvo
D.Jacka tvirtino, kad Latvijoje pradėtoje byloje jis visą laiką buvo liudytojas, o dėl dabar byloje pakeisto statuso aiškinasi jam talkinantys teisininkai. <br>Nuotr. iš LR archyvo
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 27, 2022, 10:08 AM, atnaujinta Jun 27, 2022, 10:17 AM

Latvijos prokurorai baigė sudėtingą ikiteisminį korupcijos tyrimą – Rygos ekonominių nusikaltimų teismui perdavė bylą dėl sukčiavimo ir pinigų plovimo, kurioje minimas ir verslininkas iš Lietuvos.

Iš pirmo žvilgsnio tos lietuviškos ir latviškos sąsajos vos įžiūrimos, nors kaltinimai korupcijos bylos dalyviams – rimti.

Mat Latvijos pareigūnams pabaigus vieną didžiausių korupcijos tyrimų, susijusių su liftų priežiūra Rygoje 2013–2018 m., paaiškėjo, kad vienas iš dešimties kaltinamųjų – aštuonių asmenų ir poros įmonių – yra 39 metų lietuvis Deividas Jacka.

Tai verslus žmogus. Jis yra daugiabučių priežiūra besirūpinančios įmonių grupės „Civinity“ steigėjas, investuotojas į startuolius.

Tačiau netrukus jam gali tekti minti teismų slenksčius Latvijoje, kur jis įtariamas pinigų plovimu, o suma siekia 137 tūkst. eurų.

Sieja bendras verslas

Ko gero, žinia apie kaltinimus, pareikštus D.Jackai, nerimo turėjo sukelti ir jo verslo partneriui 37 metų Domui Dargiui.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ vadovas ir bendraturtis D.Dargis yra vienintelis 2018-aisiais įkurtos pastatų priežiūros bendrovės „Servico“ akcininkas, taip pat vienintelis įmonės „Sail Invest“ (ankstesnis jos pavadinimas – „Partnerystės projektai P“) savininkas.

Būtent per įmones „Partnerystės projektai P“ ir „Civinity“ D.Dargis ir D.Jacka suvienijo jėgas ir 2018-aisiais įsteigė bendrovę „SPV 31“.

Daugiau nei prieš metus rinkoje pasklido žinia, kad D.Jacka jungia savo pastatų priežiūros bendrovę „Civinity namai“ su D.Dargio „Servico“ bendrove. Tuomet skelbta, kad abi jos administruos daugiau nei 1,2 mln. kv. metrų gyvenamųjų patalpų.

Konkurencijos tarybai leidus netrukus abiejų verslininkų valdoma bendrovė „SPV 31“ įsigijo keturių pastatų priežiūros grupės bendrovių akcijas. Viena jų – grupei „Invalda INVL“ priklausanti įmonė „Inservis“, kitos trys – „Inservis“ grupei priklausančios įmonės „Priemiestis“, „Jurita“ ir „Inservis“ Latvijoje.

Sudarant šį sandorį verslininkus konsultavo teisininkų įmonė „TGS Baltic“. Gegužę ji išplatino žinią, kad bendra akcijų pardavimo kaina sudarė 7 mln. eurų.

Pranešime minima, kad „Civinity“ Baltijos šalyse vienija daugiau nei 20 įmonių, kurios prižiūri 10 mln. kv. m. gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų.

Savo ruožtu grupės „Invalda INVL“ įmonės, veikiančios Lietuvoje ir Latvijoje, teikia paslaugas daugiau kaip 250 tūkstančių individualių ir institucinių regiono bei tarptautinių klientų.

Įmonių raizgalynė

Įmonės „Civinity“ steigėja, Registrų centro duomenimis, yra Latvijoje, Jūrmaloje, įregistruota bendrovė „Nord Fin Assets“. Vienas jos valdybos narių yra pats D.Jacka.

Šįmet kovą „Nord Fin Assets“ sprendimu bendrovės „Civinity“ buveinė Vilniuje buvo perkelta į Naugarduko g. 98. Tuo pačiu adresu veikia ir dabar jau bendrovės „SPV 31“ valdoma pastatų priežiūros bendrovė „Servico“. Įrašas Registrų centre liudija, kad maždaug prieš mėnesį „Servico“ turtas buvo įkeistas.

Motininė „Civinity“ įmonė Latvijoje „Nord Fin Assets“, valdanti dešimtis milijonų eurų vertės verslą, Jūrmaloje registruota mediniame dviaukščiame name adresu: Dubultų prospektas 3.

Latvijoje „Civinity“ valdo Rygoje ir Jūrmaloje pastatų priežiūros paslaugas teikiančią įmonę „Civinity Majas“. Jos prižiūrimas pastatų plotas viršija 1,5 mln. kvadratinių metrų. Taip pat grupei Latvijoje priklauso komercinių pastatų priežiūros įmonė „Civinity Solutions“.

Bendrovė nurodo turinti įmonę ir Jungtinėje Karalystėje, o bendros jos pajamos pernai perkopė per 50 mln. eurų.

Tačiau gali būti, kad tai – tik fasadas, o galutinis verslo naudos gavėjas slypi būtent neseniai Latvijoje įkurtoje įmonėje „Nord Fin Assets“. Vienas jos savininkų yra būtent D.Jacka.

Maždaug prieš dešimt metų daugiabučių priežiūros paslaugas teikti pradėjusi „Civinity“ ilgokai buvo siejama su įvairiomis bendrovėmis Kipre, bet šį kartą verslo galai veda į Jūrmalą.

Anot ekspertų, Kipras daugiau nei prieš dešimt metų būdavo ideali vieta ne tik lėšoms paslėpti, bet galbūt ir išvengti mokesčių.

Su D.Jacka siejamos Kipro bendrovės maždaug prieš dešimtmetį buvo linksniuojamos Valstybinės mokesčių inspekcijos ir šio verslininko ginčuose teisme. Bet anuomet Kipre registruotų įmonių pavadinimai, tokie kaip „City Gold Capital“ ar „Javis Trust“, liko po paslapties šydu.

Kaltinimus neigia

Verslininkas D.Jacka visus jam metamus kaltinimus neigė. „Lietuvos rytui“ jis aiškino, kad tyrimą Latvijos prokuratūra pradėjo po jo paties skundo dėl Rygos savivaldybės ir jos įmonės „Rigas namu parvaldnieks“ vykdomų viešųjų pirkimų konkursų.

„Nė viena mūsų grupės įmonė nuo 2015-ųjų nėra laimėjusi jokio Rygos savivaldybės ar jos įmonės „Rigas namu parvaldnieks“ pirkimo konkurso, nors atitiko keliamas kvalifikacijos ir patirties sąlygas.

Visą laiką minėtoje byloje buvau liudytojas, todėl dabartinį procesinio statuso pokytį aiškinasi teisininkai.

Jokios kardomosios priemonės mano atžvilgiu nėra taikomos“, – teigė G.Jacka.

Anot jo, pradėtoje byloje nei „Civinity“ įmonė, nei jos kontroliuojamos antrinės bendrovės nėra įtrauktos į teisminį procesą ir joms nėra pareikšti jokie kaltinimai.

„Ši byla neturi jokios įtakos grupės įmonių veiklos tęstinumui ir kasdieniam darbui – „Civinity“ tęs prisiimtus įsipareigojimus klientams ir juos vykdys numatyta tvarka“, – patikino jis.

Klausimai be atsakymų

Keista šioje situacijoje yra verslininko D.Dargio pozicija. Atrodytų, kad jis atsitvėrė tylos siena, – neatsakė į „Lietuvos ryto“ jam užduotus klausimus apie bendro verslo likimą.

„Pateiktus klausimus D.Dargis gavo, susisieks su jumis pats tiesiogiai. „Eika“ nėra susijusi su „Civinity“ grupe – „Inservis“ yra D.Dargio asmeninės finansinės investicijos“, – paprašyta perduoti telefonu neatsišaukiančiam D.Dargiui klausimus atsakė „Eikos“ atstovė Saulė Juknevičiūtė.

Kadangi D.Dargis plėtoja bendrą verslą su D.Jacka, jo paklausėme, ar žinojo apie tai, kad Latvijos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą.

Taip pat teiravomės, ar tai, kad verslo partnerio pavardę ėmė linksniuoti kaimynų teisėsauga, nekelia grėsmės bendram pastatų priežiūros verslui. Kokių jis ketina imtis sprendimų?

Vis dėlto išklausyti D.Dargio nuomonės „Lietuvos rytui“ nepavyko – nuo antradienio iki vakar jis taip ir neatsišaukė nei elektroniniu paštu, nei telefonu.

Kaimynų išplatintai žiniai apie galimą pinigų plovimą Lietuvos finansų institucijos dar neparodė didesnio dėmesio.

Bankas kalba puse lūpų

Daugiabučių pastatų eksploatacijos, administravimo ir priežiūros paslaugas teikiančią „Civinity“ bendrovę Lietuvoje aptarnauja SEB bankas – per jį paslaugų gavėjai atsiskaito su šia įmone. O štai koks bankas yra atidaręs Latvijoje veikiančios „Civinity Maja“ bendrovės sąskaitą, apskritai nėra aišku, nes latviškuose rekvizituose tai nenurodyta.

Ar įmonės vadovas, įtariamas pinigų plovimu, gali turėti sąskaitą SEB? Ir kaip reaguos šis bankas į žinią apie jų klientą, Latvijoje galbūt įsipainiojusį į pinigų plovimo skandalą?

Pasak SEB banko valdybos narės ir Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovės Vilijos Nausėdaitės, konkrečių klientų atvejų bankas negali komentuoti, kaip ir trečiosioms šalims atskleisti santykių su klientais detalių.

„Kiekvienam asmeniui (tiek fiziniam, tiek juridiniam), kuris kreipėsi į banką su prašymu atidaryti sąskaitą arba jau yra banko klientas, yra taikomos kliento pažinimo procedūros.

Jų metu renkami dokumentai ir duomenys ne tik apie asmens tapatybę, atstovus, tikruosius naudos gavėjus, juridinio asmens vykdomą veiklą, bet ir įvairi informacija, padedanti nustatyti dalykinių santykių tikslą bei numatomą pobūdį. Taip pat tikrinama, ar apie klientą ir su juo susijusius asmenis nėra viešos neigiamos informacijos.

Aptikus tokios informacijos yra atidžiai vertinamas jos turinys, pobūdis ir tai, ar informacija gali turėti įtakos potencialaus kliento keliamai pinigų plovimo rizikai.

Sprendimas dėl dalykinių santykių pradėjimo, nepradėjimo arba tęsimo priimamas tik visapusiškai išanalizavus visą surinktą informaciją apie asmenį, įskaitant ir viešą neigiamą informaciją, jei tokios buvo aptikta“, – aiškino V.Nausėdaitė. D.Jackos partneris D.Dargis nuo antradienio iki vakar taip ir ne- atsišaukė nei elektroniniu paštu, nei telefonu. 

Būtina atnaujinti informaciją apie klientus

Anot Lietuvos banko, pirmoji kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu linija yra patys finansų rinkos dalyviai.

Jie privalo laikytis Pinigų plovi- mo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų – rinkti, tikrinti ir atnaujinti informaciją apie klientus, jų veiklą, galuti- nius naudos gavėjus.

Lietuvos bankas – finansų rinkos priežiūros institucija – vertina, kaip finansų rinkos dalyviai užtikrina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus ir kaip valdo rizikas, įskaitant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei sukčiavimo riziką.

Vertinama, ar finansų rinkos dalyviai valdydami minėtas rizikas turi parengtą vidaus tvarką ir procedūras, ar šios procedūros tinkamai įgyvendinamos praktikoje, kokie informacinių technologijų sprendi- mai naudojami, ar laiku ima-masi tinkamų priemonių rizikai valdyti.

Lietuvos bankas periodiškai atkreipia finansų rinkos dalyvių dėmesį, kad būtina nuolat atnaujinti turimą informaciją apie klientus, tinkamai vertinti pokyčius, skelbia rekomendacijas, analizes, rengia mokymus šiais klausimais.

Atskirus pinigų plovimo atvejus nagrinėja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, ji turi teisę įšaldyti, stabdyti pervedimus, pradėti ikiteisminius tyrimus“, – paaiškino Lietuvos banko atstovas Giedrius Šniukas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.