Jeigu perviršis grynaisiais sieks iki 2,5 tūkst. eurų, abiem sandorio šalims grės 100–500 eurų bauda, o įmonių vadovams – 200–1000 eurų. Už pakartotinį pažeidimą baudos dvigubės.
Kai leistina atsiskaityti grynaisiais suma bus viršyta 2,5–25 tūkst. eurų, baudos sieks 200–1000 eurų, o įmonių vadovams – 1–2 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą – atitinkamai 1–2 tūkst. ir 2–3 tūkst. eurų.
Didžiausios baudos grės, jeigu atsiskaitant grynaisiais „lubos“ bus viršytos daugiau nei 25 tūkst. eurų: baudos bus atitinkamai 1–2 tūkst. ir 2–3 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – atitinkamai 2–3 tūkst. ir 3–4 tūkst. eurų.
Seimas antradienį priėmė tokias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas: už jas balsavo 96 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė 12.
Seimas birželio pabaigoje sugriežtino gyventojų ir verslo atsiskaitymus grynaisiais pinigais – nuo lapkričio 1-osios atsiskaityti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos – tik negrynaisiais.
Tačiau atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Tačiau tada sandorio pusės apie jį turės informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją.
Seimas taip pat yra nustatęs, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 5 tūkst. eurų, bus pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, nebegalės pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.
