Nors gyventojai tikisi atlyginimų augimo, pataria atkreipti dėmesį į tai, ką darome su savo pinigais

Nors sparti infliacija ir geopolitinis neapibrėžtumas kelia nemažai nerimo dėl finansų, daugiau nei pusė (53 proc.) šalies gyventojų tikisi atlyginimo augimo. Tokius duomenis atskleidžia skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa. Ar mūsų lūkesčiai turi pagrindo ir ką daryti pakilus atlyginimui, kad jo ūgtelėjimą justume ilgiau nei pora mėnesių?

Senatvėje tikintis gyventi oriai, reikėtų gauti maždaug 70 proc. ankstesnių pajamų siekiančią pensiją.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Senatvėje tikintis gyventi oriai, reikėtų gauti maždaug 70 proc. ankstesnių pajamų siekiančią pensiją.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Senatvėje tikintis gyventi oriai, reikėtų gauti maždaug 70 proc. ankstesnių pajamų siekiančią pensiją.<br>T.Bauro nuotr.
Senatvėje tikintis gyventi oriai, reikėtų gauti maždaug 70 proc. ankstesnių pajamų siekiančią pensiją.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Rasa Butkuvienė

Jul 27, 2022, 5:45 PM

Šiuo klausimu turime dvi žinias – gerą ir blogą. Pradėkime nuo geros. Atlyginimų augimas šalyje vis dar išlaiko tempą – šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, vidutinis darbo užmokestis (bruto) augo 13 proc.

Apklaustųjų prognozės atlyginimo augimui šiek tiek atsargesnės nei ligšiolinės tendencijos – ketvirtadalis gyventojų tikisi, kad jų darbo užmokestis pakils 5–10 proc., penktadalis galvoja, kad jų atlyginimas padidės iki 5 proc., tik 8 proc. mano, kad jų pajamos išaugs daugiau nei 10 proc. Atlyginimo augimo galimybių nemato 39 proc. galvoja, o 7 proc. nusiteikę dar pesimistiškiau ir mano, kad jų pajamos sumažės.

Prastesnė žinia ta, kad atlyginimų augimas nepasiveja seniai regėtais tempais augančios infliacijos, todėl gyventojų perkamoji galia neauga, kaip galėtų, jei infliacijos rodikliai būtų žemesni. Štai, pavyzdžiui, metinė infliacija birželį siekė 21 proc.

Tokiomis aplinkybėmis itin svarbu gerai apgalvoti, kaip išnaudosime atlyginimo padidėjimą, jei toks mūsų laukia, kad sėkmingai išbalansuotume tarp artimiausio laikotarpio finansinių iššūkių ir ateities finansinių tikslų.

Peržiūrėkite biudžetą

Pirmiausia padidėjus pajamoms vertėtų iš naujo suplanuoti savo asmeninį biudžetą. Naujai susidėliodami finansinius prioritetus apsidrausite nuo neapgalvoto išlaidavimo vien dėl to, kad banko sąskaitoje mėnesio pabaigoje turite daugiau pinigų nei įprastai.

Nuspręskite, kokią dalį padidėjusio atlyginimo norite skirti būtinosioms išlaidoms. Galbūt iki šiol gautų pajamų jau užteko patogiam gyvenimui? Net jei ir padidinsite savo išlaidas, vadovaukitės taisykle, kad proporcingai padidėti turėtų ir lėšos, skiriamos taupymui.

Rekomenduojama asmeninį biudžetą organizuoti 50 proc. skiriant būtinosioms išlaidoms (mokesčiai, transportas, nuoma), 30 proc. – kintančioms išlaidoms (pramogos, drabužiai, hobiai), o 20 proc. pasilikti taupymui bei investavimui.

Grąžinkite skolas

Jei turite susikaupusių skolų, biudžeto lentelėje skirkite didesnę eilutę jų grąžinimui – padidėjus pajamoms, tikėtina, tai galėsite padaryti greičiau. Jei skolų turite ne vieną, o kelias, pirmenybę rekomenduojama teikti finansiniams įsipareigojimams su didžiausiomis palūkanomis. Kuo skubiau juos įvykdysite, tuo mažiau pinigų prarasite mokėdami palūkanas.

Atidėkite lėšų nenumatytoms išlaidoms

Finansinis rezervas – viena iš svarbiausių sąlygų, ypač šiandienos kontekste, užtikrinančių finansinį saugumą. Rekomenduojama sukaupti 3–6 mėnesių išlaidų sumą. Jei padidėjus darbo užmokesčiui padidinsite ir savo išlaidas, reikėtų daugiau lėšų nukreipti ir į „finansinės pagalvės“ kaupimą.

Turint santaupų bet kokie finansiniai iššūkiai kelia mažiau streso: atsiradus netikėtų išlaidų ar sumažėjus pajamoms, problemas galime spręsti nejusdami didesnės finansinės įtampos.

Investuokite į papildomą pensijos kaupimą

Daugelis ekspertų pabrėžia, kad senatvėje tikintis gyventi oriai, reikėtų gauti maždaug 70 proc. ankstesnių pajamų siekiančią pensiją. Šio tikslo neįmanoma įgyvendinti papildomai nekaupiant. Skaičiuojama, kad „Sodros“ pensija, kartu su išmokomis iš II pakopos fondų, jei kaupiame ir juose, ateityje sudarys tik apie 50 proc. iki tol buvusių pajamų.

Tad siekiant didesnio finansinio saugumo ir komforto senatvėje, į III pakopos fondą ar investuojant savarankiškai rekomenduojama skirti 5–10 proc. mėnesio pajamų dydžio įmoką. Tačiau net ir mažesnė suma ateityje turės reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei atėjus pensijai, todėl padidėjusios pajamos gali tapti proga rimčiau apsvarstyti papildomo pensijos kaupimo III pakopos fonduose galimybę, jei to dar nedarote.

Šalies gyventojų tyrimą 2022 m. balandžio 20–28 dienomis „Easy Debt Service“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai.

Komentaro autorė Rasa Butkuvienė, skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ direktorė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.