Vidutinė suma, kurią Lietuvos gyventojai ketino išleisti dovanoms per Kalėdas ir Naujuosius metus, – 124 eurai. Tai atskleidė lapkričio 17–gruodžio 2 dienomis atlikta tradicinė „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Prieš metus šių išlaidų vidurkis buvo 138 eurai, taigi vidutinė suaugusio šalies gyventojo numatoma išleisti suma sumažėjo ir maždaug atitinka prieš dvejus metus buvusį lygį (tada išlaidų dovanoms vidurkis buvo 120 eurų).
Pastarąjį kartą toks pastebimas išlaidų šventinėms dovanoms sumažėjimas buvo tik prieš 15 metų prasidėjus pasaulinei 2009 metų finansinei ir ekonominei krizei. 2008-ųjų pabaigoje gyventojai tam ketino išleisti vidutiniškai 65 eurus, o po metų – 51 eurą.
Vieni perka, kiti susilaiko
Daugiau nei 200 eurų dovanoms ketino išleisti vienas iš dešimties apklaustųjų (3 proc. mažiau nei prieš metus).
Tai dažniau 30–49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias (per 1800 eurų) šeimos pajamas per mėnesį, taip pat vadovai ir turintieji vaikų iki 18 metų.
Maždaug ketvirtadalis suaugusių šalies gyventojų dovanoms per artėjančias šventes planavo atseikėti nuo 101 iki 200 eurų, o trys iš dešimties apklaustos dalyvių – nuo 50 iki 100 eurų. Tarp pastarųjų dominuoja kaimų ir mažesnių miestų gyventojai, darbininkai, ūkininkai.
Penktadalis apklaustų žmonių dovanoms ketino skirti iki 50 eurų. Tai, kaip ir prieš metus, dažniau pensininkai ir besimokantis jaunimas.
7 proc. gyventojų (tiek pat buvo ir prieš metus) atsakė, kad jie šiemet neketina pirkti jokių šventinių dovanų. Tokį atsakymą dažniau pateikė vyresni nei 50 metų žmonės, kaimų ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai, gaunantys mažiausias (iki 1000 eurų) šeimos pajamas per mėnesį, pensininkai, našliai ir našlės.
Nuotaikos – skirtingos
Šios „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai parodė, kad per pastaruosius metus šventinėms dovanoms planuojamų išleisti pinigų suma sumažėjo daugelyje demografinių ir socialinių grupių, labiausiai – tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių, didmiesčių gyventojų ir respondentų, gaunančių didžiausias šeimos pajamas per mėnesį.
Lyginant su praėjusiais metais, šiemet daugiau pinigų dovanoms ketino skirti kaimo gyventojai (vidutiniškai 10 eurų daugiau negu 2021 m. pabaigoje), bedarbiai ir namų šeimininkės (vidutiniškai 6 eurais daugiau) bei vadovai (vidutiniškai 15 eurų daugiau).
Planus, kiek skirti pinigų dovanoms per ateinančias šventes, lemia ir nuotaikos, su kuriomis gyventojai palydi besibaigiančius metus.
Antai respondentai, kurie 2022- uosius įvertino kaip jiems asmeniškai sėkmingus, dovanoms vidutiniškai ketino išleisti 142 eurus, o tie, kurie metus įvardijo kaip nesėkmingus, tam planavo skirti vidutiniškai po 105 eurus.
Tradicijos vėl sugrįžo
Lietuvos žmonių įpročiai švęsti Naujuosius metus ilgą laiką buvo labai stabilūs (per pastaruosius 20 metų beveik nesikeitė), tik prieš dvejus metus viso pasaulio gyvenimą sujaukusi koronaviruso pandemija buvo kiek pakoregavusi tradicijas.
Žmonių, ketinusių švęsti ne namų aplinkoje (restoranuose, kavinėse, miestų ar gyvenviečių aikštėse, gatvėse, gamtoje už miesto ar išvykus į užsienį), tuomet buvo sumažėję net tris kartus (2019 m. lapkritį tokių buvo 8 proc., o 2020 m. lapkritį – tik 3 proc.).
Bet 2023 metus Lietuvos gyventojai vėl planavo sutikti taip pat kaip ir prieš metus, kai pandemija jau buvo prislopusi.
Maždaug keturi iš dešimties apklaustųjų ketino švęsti savo namuose (vieni arba su šeima), kas ketvirtas – kartu su svečiais (giminėmis ar draugais), septintadalis ruošėsi patys eiti į svečius, o dar dešimtadalis ketino gimines ir draugus pasikviesti pas save į namus.
Švęsti savo namuose dažniau ketino moterys (42 proc.) nei vyrai (35 proc.), vyresni nei 50 metų gyventojai (57 proc.), gyvenantys kaime (42 proc.) ar mažesniuose miestuose (41 proc.), respondentai, gaunantys mažiausias (iki 1000 eurų) šeimos pajamas per mėnesį (67 proc.), pensininkai (76 proc.).
O švęsti Naujuosius metus svečiuose su draugais ar giminėmis labiau nusiteikę jaunesni nei 50 metų žmonės, gyvenantys miestuose, respondentai, gaunantys didžiausias šeimos pajamas per mėnesį (per 1800 eurų).
Tradiciškai gana nedidelė dalis lietuvių yra ne namisėdos. Maždaug 3 proc. apklaustųjų 2023- iuosius ketino pasitikti miesto gatvėse ar aikštėse, 2 proc. – gamtoje, o po 1 proc. planavo išvykti į užsienį arba užsakyti šventinę vakarienę restorane ar kavinėje.
Sutikti 2023-iuosius miesto ar gyvenvietės aikštėse ir gatvėse dažniau už kitus planavo vyrai, jaunimas iki 30 metų, o ypač besimokantys jaunuoliai (trys iš dešimties).
Švęsti šią šventę gamtoje kiek dažniau ketino jaunimas iki 30 metų, žmonės, gyvenantys kaime arba didmiesčiuose, o per šias šventes išvykti į užsienį daugiau nusiteikęs irgi jaunimas, miestų gyventojai bei labiau pasiturintys asmenys.
Trys iš dešimties apklaustųjų likus mėnesiui iki šventės dar nebuvo nusprendę, kaip sutiks Naujuosius metus.
Skelbiant šiuos apklausos duomenis nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
