„Pati sistema gera – ji turi tokia būti. Tačiau kad ji būtų patrauklesnė, numatyti pakeitimai, kurie bus teikiami Seimui“, – konferencijoje pristatydamas naujoves sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
SADM siūlo, kad atsisakęs dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime asmuo pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą, susistabdžiusiems dalyvavimą, automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas, naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti, ar dalyvaus pensijų kaupime, o sukaupusieji iki 10807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį.
Nutraukti kaupimo negalima
Daugiausia nepasitenkinimo sukėlė daugelio lauktas, bet nesulauktas pokytis – jau kaupiantieji ir toliau neturės galimybės savanoriškai pasitraukti iš kaupimo. Be to, stabdyti kaupimą galima viso labo vieneriems metams. Šis laikas valdžios nesiūlomas pailginti.
Ekonomistas Algirdas Bartkus portalui lrytas.lt sakė, kad gyventojai turėtų turėti teisę disponuoti savo lėšomis.
„Neturėtų būti tokio prievartinio visų suvarymo į antrosios pakopos pensijų fondus. Tai yra blogai. Reikėtų, kad pas mus niekas nebūtų įtraukiamas, o tik tie, kurie pasirenka tokį variantą. Asmuo turėtų galėti nuspręsti nedalyvauti antroje pakopoje, o didesnes savo įmokų sumas skirti „Sodros“ sistemai.
Jis gali manyti, kad uždirba tiek, kad senatvėje susitaupys tiek, kad galėtų sau leisti viską, ko nori, ir jokie pensijų fondai jam nereikalingi. Leiskime jiems šitaip elgtis. Jie turi pilną teisę“, – pabrėžė A.Bartkus.
Panašios nuomonės laikosi ir Ekonomikos komiteto vicepirmininkas socialdemokratas Gintautas Paluckas. Jis sako, kad valdininkai manipuliuoja sąvokomis bandydami nuslėpti politinės valios neturėjimą.
„Yra keli momentai, kurie žmonėms kelia nesupratimą ir pasipiktinimą. Tai yra automatinis įtraukimas, kuris niekaip nėra moraliai pagrįstas, ir galimybės išeiti iš pensijų fondų nebuvimas. Tai yra du momentai, į kuriuos ministerijos pataisos niekaip neatliepia.
Iš tikrųjų, tai yra politinės valios klausimas – jei matai problemą, ją sprendi, o jei nematai, nesprendi. Todėl aš ir darau išvadą, jog tai yra imitacija, akių dūmimas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė G.Paluckas.
Visgi ekonomistas Marius Dubnikovas laikosi kitokios nuomonės. Jo įsitikinimu, ministerijos pasiūlymai išties patobulins pensijų kaupimo sistemą. Ypač jis džiaugėsi siūlymu naujai įtrauktiems asmenims per tris mėnesius leisti apsispręsti, ar dalyvaus pensijų kaupime.
„Išėjimo galimybė visada buvo, žmogus galėjo išeiti. Aišku, ne visiems pasisekdavo, nes neperskaitė laiškų, nesidomėjo savo pensija ir pan. Tas patobulinimas leis žmonėms sustabdyti ar nutraukti savo kaupimą ar jame apskritai nedalyvauti.
Šioje sistemoje ir reikėjo tokio pokyčio, kad žmogus, kuris įtraukiamas į sistemą, turėtų pakankamai laiko susipažinti ir suprasti, ar nori dalyvauti. Dažnai jis supranta, kai gauna pirmą algalapį, kuriame yra nuskaityti pinigai, sumažėjęs atlyginimas“, – „Lietuvos ryto“ televizijoje dėstė M.Dubnikovas.
Tačiau G.Paluckas pabrėžė – net ir iš algalapių ne visi suvokia, kad buvo automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą.
„Daug atvejų, kada žmonių darbo užmokestis yra kintantis. Jie algalapiuose nepastebi, kad jau dalyvauja pensijų kaupime, todėl praleidžia terminus. Reikalingas demokratiškas sprendimas – asmenys, kurie nenori dalyvauti pensijų kaupime, turi turėti tokią teisę.
Automatinio įtraukimo prievarta buvo sugalvota mainais į kažkokią mistinę garantiją ir iliuziją į vokišką pensiją. Nereikia imituoti, reikia tik sudaryti galimybę pačiam asmeniui pasitraukti iš pensijų fondo“, – argumentavo socialdemokratas.
Daug klausimų kelia ir siūlymas sukaupusiems iki 10807 eurų leisti patiems pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį.
„Asmuo gali pasiimti vienkartinę išmoką, bet jei tik sukaupė iki 10807 eurų. Ši išmoka nėra didžiulė, bet jei mes ją paskirstytume tolygiai pagal tikėtiną gyvenimo trukmę, ją paindeksuotume, tai gautųsi padori suma.
Tikėtina, kad asmuo dar gyvens 20 metų. Iš 10807 eurų mes gauname 45 eurų sumą per mėnesį. Kai tu gausi 45 eurus pirmaisiais mėnesiais, jie dar turės pakankamai didelę perkamąją galią, bet vėliau perkamoji galia silps dėl infliacijos. Ar neitų antrosios pakopos pensijų fonduose įvesti indeksavimo mechanizmo?
Bijau, kad žmonės pasiims 10 tūkst., juos išleis labai greitai, o paskui kiekvieną mėnesį turės maždaug 45 eurų skylę savo pensijos išmokose, o tai nėra niekinė suma“, – tikino A.Bartkus.
Į galimybę pasiimti visą išmoką vienu ypu skeptiškai žvelgė ir M.Dubnikovas.
„Praktika parodė, kad dalis lėšų taip nukeliauja į alternatyvias investicijas, dalis pradeda buitinės technikos ir kitokių daiktų pirkimą. Reikia suprasti, kad iš „Sodros“ gausime gal 35 proc. savo buvusių pajamų pensijos pavidale. Antroji pakopa gali sugeneruoti gal 10 ar 15 proc. buvusių pajamų. Tai reiškia, kad galime susirinkti iki pusės savo buvusių pajamų būtent naudodami šias dvi sistemas“, – argumentavo jis.
Visgi G.Paluckas su tuo nesutiko.
„Šnekant apie gilesnę reformą, mes turėtume orientuotis į solidarumo sistemą, „Sodrą“ ir laisvę pasirinkti. Apirboti žmonių teisę disponuoti savo sukauptais pinigais, neduoti garantijų nėra jokio moralinio pagrindo. O kalbėti apie tai, jog kažkas, pasiėmęs pinigus nusipirks skalbimo mašiną, yra tam tikras mitas, kuris gajus siekiant pabrėžti, jog asmuo yra neatsakingas ir neturi ekonominio raštingumo“, – piktinosi politikas.
