Nepajudinamas lietuvių pasirinkimas – turėdamas laisvų pinigų kone kiekvienas juos merkia į šią sritį 

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų šiuos metus, nepaisant prognozių, kad atlyginimų ir šalies ekonomikos augimas gali lėtėti, vertina optimistiškai – neseniai atliktos apklausos duomenimis, 72 proc. žmonių mano, kad 2024-ieji finansiniu požiūriu bus sėkmingi.

Eurai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Eurai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 8, 2024, 7:36 PM

Paprastai teigiami lūkesčiai skatina vartojimą.

Tačiau apklausa atskleidė, kad lietuviai, baimindamiesi geopolitinių rizikų, pamokyti ekonominės krizės ir ją lydėjusio ūkio sąstingio, dabar linkę daugiau taupyti ir mažinti nebūtinas savo išlaidas.

Įprastai leisti pinigus nusiteikę tik 22 proc. apklaustųjų ir net 70 proc. šįmet linkę riboti savo išlaidas, o 8 proc. žmonių mano, kad jiems teks gerokai susiveržti diržus.

Tikėtina, kad tokios gyventojų nuotaikos jau atsiliepė vartojimui.

Apklausa atskleidė, kad mažmeninės prekybos įmonių apyvarta pavasarį šiek tiek sumažėjo, labiausiai smuko maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta, o būtent šis sektorius pirmiausia pajunta, kai žmonės ima apkarpyti laisvalaikiui, poilsiui ir pramogoms skiriamas išlaidas.

Jeigu gyventojai tikisi, kad jų pajamos augs, bet labiau išlaidauti jie nelinkę, vadinasi, planuoja daugiau sutaupyti.

Apklausa parodė, kad trečius metus trunkanti Rusijos agresija Ukrainoje, baimė, kad šis karas gali atsiristi ir iki Lietuvos, tik neseniai atlėgusi milžiniška infliacija verčia žmones labiau susirūpinti savo finansine pagalve.

Net 81 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad dalį savo pajamų skiria santaupoms, o 19 proc. visai netaupančių paprastai gauna mažesnius nei vidutinis atlyginimus arba jų uždarbis neviršija vidurkio.

Taupantieji dažniausiai nurodo, kad tam skiria 5–10 proc. šeimos biudžeto.

Taip tvirtino 29 proc. apklausos dalyvių, kurių dauguma gyvena miestuose, o jų pajamos viršija šalies vidurkį.

Aukščiausios kvalifikacijos darbu užimti asmenys – šiai grupei priskiriama 18 proc. į tyrėjų klausimus atsakiusių žmonių – teigė, kad atideda santaupoms 10–20 proc. šeimos biudžeto, o dar apie dešimtadalį – net daugiau kaip 20 proc. savo pajamų, bet šie žmonės yra ir daugiausia uždirbantys.

Vis dėlto daug ir gana nedideles algas gaunančių asmenų tvirtino, kad taupo, nors santaupoms išgali skirti ir mažiau kaip 5 proc. šeimos biudžeto.

Taip atsakė beveik penktadalis apklausos dalyvių.

Suprantama, šiais laikais mažai žmonių laiko savo santaupas namuose, kaip kadaise būdavo sakoma, kojinėje.

Lietuviai tradiciškai labiausiai vertina investicijas į nekilnojamąjį turtą, kuris garantuoja šeimos gyvenimo saugumą, o šiais neramiais laikais pastebėta, kad išaugo dideles pajamas gaunančių asmenų susidomėjimas būstu toliau nuo Rusijos esančioje Portugalijoje, Ispanijoje ar net ir vis viena saugesnėmis laikomose Graikijoje, Kipre.

Prisimenant, kad artėjant Antrajam pasauliniam karui geografas K.Pakštys net siūlė kurti „atsarginę Lietuvą“, pavyzdžiui, tuo metu retai apgyvendintame Madagaskare, galima spėti, kad kone lietuvių genuose užkoduotas saugios buveinės ilgesys, o investicijos į nekilnojamąjį turtą, matyt, turi psichologinės terapijos poveikį.

Dar vienos neseniai atliktos apklausos duomenimis, net 74 proc. lietuvių taupymui rinktųsi investicijas į nekilnojamąjį turtą.

Šiuo požiūriu gerokai lenkiame Latvijos gyventojus, kurių 63 proc. pirmenybę linkę teikti tokiam pat pasirinkimui.

Tiesa, itin pragmatiškais vadinami estai net šiek tiek lenkia lietuvius – investicijas į nekilnojamąjį turtą rinktųsi 78 proc. šios šalies žmonių.

Tačiau Vakarų Europoje populiarus investavimas į akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius lietuvius vilioja dar mažiau nei latvius ar estus.

Tokias finansinės gerovės kūrimo priemones rinktųsi 26 proc. lietuvių, latvių – 28 proc., o estų – 32 procentai.

Šiek tiek stebina, kad lietuviai ypač menkai pasitiki investiciniais fondais, nors investuojant į juos pasyviai didelio finansinio raštingumo nė neprireikia.

Gal įtakos turi visuomenės atmintyje išlikę prisiminimai, kaip sproginėjo milžiniškas palūkanas žadėjusios, bet tiktai žmonių santaupas nusinešusios visokių sukčių bendrovės, skandalingi bankų bankrotai.

Vienaip ar kitaip, patikėti savo santaupas investiciniams fondams linkę vos 15 proc. lietuvių, latvių – 28 proc., o estų – net 36 procentai.

Lietuviai mažiausiai tarp Baltijos šalių gyventojų linkę kaupti lėšas ateičiai ir trečiosios pakopos pensijų fonduose arba pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį – taip daryti nusiteikę tik 19 proc. lietuvių, 30 proc. estų ir net 48 proc. latvių.

Tuo metu auksą ir kitus tauriuosius metalus investicijoms Baltijos valstybėse pasirinktų daugiausia lietuvių – taip atsakė 23 proc. mūsų šalies žmonių, nedaug mažiau estų, o latvių – tik 16 procentų.

Priešingai, investicijomis į kriptovaliutas Lietuvos gyventojai pasitiki mažiausiai Baltijos šalių regione.

Beje, apklausose atsiskleidė skirtumai tarp vyrų ir moterų investicinių pasirinkimų.

Pavyzdžiui, Lietuvoje į akcijas sutiktų investuoti 31 proc. vyrų, bet tik 21 proc. moterų.

Apibendrinant apklausas galima teigti, kad dabar lietuviai nesibaimina dėl artimiausiais metais galimo finansinės padėties pablogėjimo, bet atsargumas verčia juos pasirengti ir blogesniems laikams – daugiau taupyti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.