Lietaus šalimi vadinamoje Lietuvoje pernai buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl užklupusių liūčių, o šiemet – viskas atvirkščiai. Marijampolės, Alytaus, Trakų, Lazdijų bei Kalvarijos savivaldybėse jau paskelbta stichinė sausra. Gali būti, kad netrukus vietovių sąrašas pailgės.
Alytaus rajono savivaldybė jau paskelbė ekstremalią situaciją, tai planuoja padaryti ir kitos nukentėjusios vietovės. Tai reiškia, kad dėl sausros įsipareigojimų negalintiems įvykdyti ūkininkams bus bandoma padėti, tik vietos valdžia tam išteklių vargu ar ras.
Nors vakar kai kurioms Lietuvos vietoms šiek tiek kliuvo lietaus, sinoptikų duomenimis, daugiau kritulių galima tikėtis nebent savaitės pabaigoje ir tik rytiniame šalies pakraštyje.
Galvijus šeria miltais
Daugiau nei mėnesį lietaus nesulaukiantys Suvalkijos žemdirbiai vakar su apmaudu žvelgė į dangumi slenkančius debesis.
„Kaip su šluota pakrapijo. Nukrito vos keli lašai, ir tai ne visur“, – sakė Kalvarijos savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Algirdas Bansevičius.
Anot valdininko, šieno ūkininkai per gegužę prisuko tik trečdalį to kiekio, kurį buvo pasiruošę pernai. Ką jau kalbėti apie pasėlius.
„Labai nukentėjo javai. Kur molis, ten drėgmė dar šiek tiek išsilaikė, o kitur laukuose – vien geltoni išdegę lopai. Nuostolių bus labai daug.
Skelbsime ekstremalią padėtį, važinėsime, skaičiuosime sunykusius plotus, kad ūkininkams nebūtų taikomos sankcijos dėl mokėjimų bankams, neįvykdytų sutarčių. Pernai derlius paskendo, o šįmet jau išdegė“, – kalbėjo A.Bansevičius.
Jis neabejojo, jog pašarais gyvulių nebegalintys aprūpinti ūkininkai ims pardavinėti bandas. Jau dabar skurdžiose ganyklose žolės vargiai randantiems galvijams papildomai duodama miltų.
Net neleidžia į ganyklas
Netoli Marijampolės augalininkyste besiverčiančios bendrovės „Lifrania“ laukuose labiausiai nuo sausros kenčia vasarinės kultūros, pasėtos 700 hektarų plotuose.
„Palaistyti tokių plotų neįmanoma, ne daržininkyste užsiimame“, – atsiduso bendrovės vadovas Vidas Vadopalas.
„Lifrania“ augina kviečius, rapsus, garstyčias, žirnius bei grikius.
Šunskų apylinkėse (Marijampolės sav.) ūkininkaujančio Gedimino Flėderio tvarte penimi devyni buliai ir karvė, o 273 hektarus užimančiuose pasėti kviečiai, avižos, miežiai ir žirniai.
„Visi gyvuliai – tvarte. Pjauname žolę ir metame jiems. Kaimyno karvės ganykloje, bet kad nėra jokios naudos.
Jos laksto iš vieno pievos krašto į kitą ieškodamos žolės, o ji visa nudžiūvusi. Jei lietaus nebus, galima kelti rankas į viršų, ir viskas“, – nelinksmai dėstė G.Flėderis.
Ūkininkas teigė, jog pati blogiausia situacija yra priesmėlio dirvose, kurių žemė lengva: „Sudžiūvę augalai nepajėgia pasisavinti trąšų, tai savo javų laukus naktimis purškiame.“
Tik smilgos ir asiūkliai
Lazdijų rajone, Paterų kaime, ūkininkaujantis Jonas Sidaravičius sausros padarinius regi stebėdamas čia tyvuliuojantį Snaigyno ežerą – vanduo vis labiau traukiasi nuo kranto apnuogindamas akmenis.
Jo temperatūra jau pasiekė 24 laipsnius, tik maudytis nedaug laiko lieka.
Ūkininkui tenka nuolat laistyti daržus, kad nors šiek tiek užsiaugintų braškių, daržovių, bulvių.
Lazdijiškio 70 avių banda nuo karščio, mašalų ir aklių dieną slepiasi tvartuose ir ėda užsilikusį pernykštį šieną. Į ganyklą jos išdrįsta išeiti tik naktį – papešioti užsilikusių smilgų ir asiūklių, nes visos kitos žolės išdžiūvo.
J.Sidaravičius džiaugėsi, kad pernai lyg nujausdamas apie 8 hektarus pievų atnaujino įsėliu, kur spėjo užaugti liucernos.
Todėl čia jau 28 ritinius šieno prisipjovė. Kitose pievose jis net nebandė šienauti.
„Tokiu metų laiku, kai visos augalijos pats augimas, taip dar nėra buvę. Net liepos gegužės 31 dieną pražydo, o dabar jau krinta žiedai.
Menkiausia kibirkštis – ir kiltų didžiulis gaisras. Javai gelsta dar nesubrandinę grūdų, todėl tik iš nedidelių plotelių derliaus galima tikėtis. Ir tai labai menko“, – nerimavo J.Sidaravičius.
Alytaus rajono Raitininkų seniūnijoje gyvenančio Modesto Baranausko ūkyje sausra jau sunaikino 28 hektarus įvairių javų.
Prie Daugų esančio ekologinio ūkio savininkė Aldona Klimkevičienė liko be pupų ir avižų.
Dzūkai liks be uždarbio
Žemės ūkiu neužsiimantys Dzūkijos gyventojai kasmet nemažai prisiduria rinkdami miško gėrybes. Tačiau šią vasarą kilo grėsmė likti visai be uždarbio.
„Jokios gyvybės. Tuščia miškuose, tuščia miško uogų ir grybų supirkimo punktuose, tuščia perdirbimo įmonėse. Šį mėnesį apie jokias verslo perspektyvas net nekalbame.
Reikia bent geros savaitės ištiso smarkaus lietaus, kad atsigautų grybiena“, – aiškino Lietuvos miško uogų ir grybų verslininkų asociacijos prezidentas varėniškis Virginijus Varanavičius.
Nudžiūvo ne tik mėlynių uogos, bet ir krūmai. Vieną kitą susitraukusią žemuogę įmanoma rasti tik giliai krūmuose, šaltiniuotoje vietoje.
Dėl to ir kaimuose gyvenantys moksleiviai, mėgstantys grybauti ar uogauti, liūdni pasitinka vasaros atostogas.
Netgi lentelės su perspėjimais, jog miškuose dėl gaisrų pavojaus draudžiama lankytis, jiems nekelia pasipiktinimo – juk nėra ko ten eiti.
Dirba tik anksti rytais
Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų padalinio visuose miškuose vyrauja aukščiausios – penktosios – klasės gaisringumas.
Vyriausiasis miškininkas Saulius Adomavičius patvirtino, kad apie miško gėrybės galima tik pasvajoti: „Ne tik uogienojai, bet ir samanos jau džiūsta. Net ir krūmai, miško sodinukai.
Saugantis gaisrų minimaliai sumažinti miško darbai – atliekami tik būtiniausi, ir tai nuo ankstyvo ryto iki vidurdienio. Užtat priešgaisrinė apsauga budi sustiprintu režimu.“
Miškininkas pasidžiaugė, kad kol kas pasitaikė tik pavienių ir nedidelių gaisrų, o ugnį greit pavyko užgesinti.
LR korespondentai Loreta Juodzevičienė, Šarūnas Meškys, Genovaitė Rafanavičienė, Audrė Srėbalienė
Žemdirbiai paramos iš valdžios nesitiki
Lietuvos ūkininkų sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininkas Kęstutis Sujeta naujienų agentūrai ELTA sakė, kad nuo sausros ūkininkams apsisaugoti neįmanoma: „Augalai trąšų nepasisavina, vegetacija stoja, ganyklos išdegusios, augalų šaknys ruduoja.“
Paklaustas, ar mėgins kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, jei derlius būtų sunaikintas, K.Sujeta sakė, kad iš to naudos nebūtų.
„Tikėtis ko nors daugiau nei politinis parodomasis šou negalima. Nes, pavyzdžiui, pernai kai kur neįvažiavo kombainai, plaukė laukai, o kompensacijos negavome. Pernai buvo galima gauti kompensaciją ne už žuvusius pasėlius, o dėl to, kad pavėlavo sėja rudenį“, – kalbėjo Lazdijų ūkininkų vadovas.
Tačiau žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigė, kad šiokios tokios paramos ūkininkai vis dėlto sulauks.
„Praėjusią savaitę buvau susitikęs su Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovais. Jie sunerimę, kad sausra neleis ūkininkams pasiekti tam tikrų derlingumo ar pelno rodiklių, kurie yra nustatyti ūkiams, pasinaudojusiems ES parama, ir jiems gresia sankcijos. Sutarėme, kad tikrai netaikysime sankcijų. Maža to, ieškosime galimybių šiemet kuo anksčiau sumokėti tiesioginių išmokų avansą, kad žemdirbiai turėtų einamųjų išlaidų ir galėtų pridengti nuostolius. Sausra šiuo metu paskelbta penkiuose rajonuose, bet patariame visų regionų ūkininkams kartu su savivaldybėmis detaliai fiksuoti situaciją – kaip atrodo pasėliai ar daržovių plotai, kad vėliau, tariantis dėl pagalbos, būtų galima visu tuo naudotis. Kita vertus, ūkininkus pati gamta ragina dalyvauti draudimo programose. Valstybė ūkiams, kurie yra apsidraudę, dengia net 65 proc. draudimo išlaidų. Bet šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno ūkio, kuris būtų apdraustas nuo sausros padarinių“, – aiškino žemės ūkio ministras.
Artimiausiu metu – nieko paguodžiančio
Lietuvoje sausra vertinama pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą – tai kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis per 30 dienų.
Jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų, konstatuojama stichinė sausra.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologo daktaro Donato Valiuko teigimu, savaitės pradžioje iškritusių kelių milimetrų kritulių ar palašnojimų sausrai atšaukti nepakaks.
„Kritulių kiekis, būtinas sausrai atšaukti, įvairiose vietose gali būti skirtingas. Viskas priklauso nuo daugybės aplinkybių – ankstesnių kritulių kiekio, dirvožemio struktūros, augalijos, oro temperatūros“, – aiškino klimatologas.
Situacija dirvožemio paviršiuje trumpam pagerėtų, jei iškristų bent 3–5 milimetrai kritulių, tačiau tikėtina, kad savaitės pabaigoje numatomas lietus pasiskirstys netolygiai.
Remiantis naujausiais klimatologinių tyrimų duomenimis, artimiausias keturias savaites oro temperatūra Lietuvoje bus vienu laipsniu aukštesnė, todėl birželio mėnesio vidutinė paros temperatūra sieks 16,4 laipsnio Celsijaus.
Per tą patį laikotarpį turėtų iškristi apie 20 proc. mažiau kritulių nei norma – vietoj birželį įprastų 75–80 milimetrų tikėtina sulaukti tik 50–55 mm.
„Kol kas klimatologinės prognozės pasitvirtino – kaip ir buvo numatyta, birželio pradžia buvo ir sausesnė, ir šiltesnė“, – sakė D.Valiukas.
Vis dėlto, anot klimatologo, situacija dėl sausros dar nėra tragiška – kol kas neužfiksuota, kad per 30 dienų bent viename šalies krašte nebūtų liję. Pavyzdžiui, antrąjį gegužės dešimtadienį lietus užfiksuotas daugelyje Lietuvos vietų.
Gruntinių vandenų lygis – dar geras
Gamtos tyrimų centro Klimato ir vandens tyrimų centro vedėjas daktaras Julius Taminskas teigė, kad Lietuvos upėse ir ežeruose situacija dėl sausros nėra tokia prasta kaip dirvožemio, mat gruntiniai vandenys dar pakankamai gausūs.
„Nors dirvožemio paviršiuje drėgmės kiekis mažas ir dėl to džiūsta augalai, kai kur Lietuvoje laukuose matyti telkšančios balos. Todėl fiksuojamas labai įdomus paradoksas – lietaus nėra, o balos neišdžiūsta. Vadinasi, gruntiniai vandenys nėra išsekę“, – aiškino J.Taminskas.
Tačiau jei sausra tęsis, kentės ne tik augalai – gali imti trūkti gruntinio vandens, pradės sekti negilūs šuliniai.
