Ekstremalios situacijos paskelbimas atveria galimybes prašyti kompensacijų dėl ūkininkų patiriamų nuostolių, teigia savivaldybių atstovai.
Alytaus rajone ekstremali situacija paskelbta dar pirmadienį, Marijampolės ir Lazdijų rajono savivaldybėse tai padaryta trečiadienį, BNS patvirtino savivaldybių vadovai ir atstovai.
„Taip, paskelbėme dėl sausros. Tarsimės su taryba, galvosime dėl priemonių – kai turėsime daugiau duomenų, galvosime apie konkrečius sprendimus“, – BNS sakė Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, stichinės sausros rodikliai praėjusį penktadienį pasiekti Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose.
Anot Hidrometeorologijos tarnybos vyriausiosios specialistės Justinos Kazlauskienės, situacija net ir po trumpų kritulių minėtose savivaldybėse nesikeičia, tuo metu 22 savivaldybėse sausringas laikotarpis jau pripažintas pavojingu reiškiniu.
„Jei niekas nepasikeis, savaitgalį stichinė sausra turėtų būti paskelbta ir Šakių rajono savivaldybėje“, – BNS sakė ji.
Specialistės teigimu, sausra yra apėmusi Pietų ir Vakarų Lietuvą, taip pat dalį šiaurinio šalies pakraščio savivaldybių.
Stichinė sausra konstatuojama, jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų. Teisės aktai numato, jog paskelbus stichinę sausrą valstybė turėtų kompensuoti pasėlių draudimo išlaidas draudikams, tačiau, anot J.Kazlauskienės, tokį draudimą siūlo vos viena bendrovė, be to, beveik niekas nesidraudžia.
Žemės ūkio ministerija trečiadienį pranešė, jog ketina padėti nuo sausros kenčiantiems ir Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantiems ūkininkams, – jiems nuspręsta netaikyti sankcijų, jei nebus pasiekti privalomi ES paramos rodikliai.
Autorius: Ignas Jačauskas
