Sausros užklupti ūkininkai: gal pavalgyti turėsime, bet gerai jau nebegyvensime

Penkiose Lietuvos savivaldybėse paskelbta stichinė sausra. Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai. 

 Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai.   <br>T.Stasevičiaus nuotr.
 Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai.   <br>T.Stasevičiaus nuotr.
 Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai.  <br>S.Bagdonavičiaus nuotr.
 Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai.  <br>S.Bagdonavičiaus nuotr.
 Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai.  <br>A.Barzdžiaus nuotr.
 Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai.  <br>A.Barzdžiaus nuotr.
 Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai.  <br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai.  <br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai.  <br>S.Bagdonavičiaus nuotr.
 Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai.  <br>S.Bagdonavičiaus nuotr.
 Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai.  <br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai.  <br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai.  <br>V.Balkūno nuotr.
 Ūkininkai skundžiasi, kad jau pristigo šieno galvijams. Miškuose – pavojingai sausa, o dzūkai taip pat kol kas lieka be uždarbio. Pernai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali padėtis dėl liūčių, šiemet – viskas atvirkščiai.  <br>V.Balkūno nuotr.
Išnykusio Vilniaus kaimo vieta, Kupiškio rajonas, kaimas Vilnius, sausra, vanduo, troškulys<br>V.Balkūno nuotr.
Išnykusio Vilniaus kaimo vieta, Kupiškio rajonas, kaimas Vilnius, sausra, vanduo, troškulys<br>V.Balkūno nuotr.
Žolė , laukas , pievos , žemės ūkis , sausra<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Žolė , laukas , pievos , žemės ūkis , sausra<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas<br>V.Balkūno nuotr.
Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

„Lietuva tiesiogiai“, „Lietuvos ryto“ TV

Jun 14, 2018, 5:43 PM, atnaujinta Jun 21, 2018, 8:21 AM

Apie Lietuvą alinančią sausrą ir jos padarinius „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku Jonu Talmantu bei klimatologu Donatu Valiuku.

- Pone Paltanavičiau, net senyvo amžiaus žmonės šneka, kad neprisimena tokio kaitraus ir sauso pavasario. Ar čia paranormalus reiškinys, ar gamta rodė ženklus, kad gali būti tokia sausa vasara?

- (S.Paltanavičius) Aš daugiau nei 50 metų aktyviai gamtoje ir matau, kas ten darosi. Gamtininkai jau kovo gale, balandžio pradžioje sakė, kad vasara bus išskirtinai sausa ir labai karšta. Daug kas netikėjo ir reikalavo parodyti vieną požymį, kuriuo mes remiamės. Nėra vieno požymio, ir dešimties nėra, tiesiog visuma. Gamta, beje, savaip išsprendė. Vakar dar buvau pamaryje, kalbinau Ventės rago ornitologijos stoties vedėją Vytautą Jusį – šiandien yra tik birželio 14 d., dar pats kilimas, dar į šviesą pilnai nesame pakilę. Jau paukščiai negieda, jau nutilo šio pavasario ir vasaros paukščiai.

- Ką tai reiškia?

- (S.Paltanavičius) Tai reiškia, kad jie savo jauniklius jau užaugino. Jie pradėjo 3-4 savaitėmis anksčiau. Viskas įvyko anksčiau. 

- O kokios to pasekmės? Anksčiau sakydavo: jeigu gandrai meta gandriukus iš lizdų, vadinasi, nebus maisto, bus labai karšta.

- (S.Paltanavičius) Gandriukai dar auga, bet diduma paukščių giesmininkų, kurie sugrįžta pavasarį, išvedė vadas, užaugino jauniklius. Dabar skraido jaunikliai ir visada būdavo, kad apie rugpjūčio vidurį išskrenda. Gali būti, kad šiemet jie išskris anksčiau.

- Tai irgi negerai? Juk yra gamtos procesai: paukščiai reikalingi tam, kad sunaikintų kažkokius kenkėjus.

- (S.Paltanavičius) Žinoma. Jeigu kas gali pasijusti svetimas, tai tik žmogus. Jis nieko nesupranta apie gamtą dažniausiai, jam labai sunku planuoti savo darbus – kiek jis mato į ateitį ir gali užtikrinti. Beje, kas augina įvairius vaisius, taip pat šiemet viskas gerokai anksčiau užaugo. Sako, kaip gamta prisitaikė. Bet šiluma ir yra iš gamtos. Mūsų keturių metų laikų gamtoje, neįsivaizduojamas klimatinis reiškinys, dėl kurio nukentėtų vietinė rūšis. Nėra tokios, vienų gal bus mažiau, kitų daugiau.

- Ponia Talmantai, kokia yra situacija? Praeitais metais viskas skendo, šiais metais viskas dega. 

- (J.Talmantas) Man tiesiog gaila, kad Dievas apleidęs žemdirbius antri metai iš eilės. Stebint situaciją, 27 metus ūkininkaujant, turint ūkį ir 4-ą kadenciją vadovaujant Ūkininkų sąjungai, tikrai labai ryškiai viskas matosi važinėjant po Lietuvą. Gali būti, kad šie metai bus žymiai sunkesni, nei buvo 2006 m. sausra. Šiek tiek daugiau negu mėnesiu ji yra ankstyvesnė nei buvo 2006 m. ir daugelis kultūrų, ypač vasarinių, kadangi pernai metais skandino, buvo šlapia, negalėjom eiti į laukus ir pasėti žieminių kultūrų, tai persikėlė į pavasarį. Pavasarį reikėjo pasėti viską, ko nepasėjom žiemą ir visus vasarinius reikėjo pasėti, tai irgi laukai buvo šlapi, ilgai džiūva. Išėjo taip, kad kurie vėlai pasisėjo, praktiškai nesudygo arba tik dabar dygsta. Jeigu sausra tęsis ilgiau, Lietuvoje praktiškai visų vasarinių kultūrų bus labai mažas derlius arba vakariniuose rajonuose visai neliks. Kai kur yra net nesudygę.

- Tuomet galime kalbėti ir apie tam tikros produkcijos didesnes kainas?

- (J.Talmantas) Lietuva bendrame Europos Sąjungos kontekste nėra, kad galėtų pareguliuoti rinkos kainas. Atveš grūdų iš kitų šalių. Bet žiūrint MATIF, ten matosi 6-8 eurais aukštesnės kainos, lyginant su daugiamečiu vidurkiu ar pernykštėmis kainomis, bet tai neatperka to, ko neprarasim, jeigu kulsim 1-2 tonas kai kuriuose rajonuose. 6-8 eurai niekada neatpirks, netgi nepadengs išlaidų. Nuostoliai bus didžiuliai. Dabar visi kalba, kad ūkininkai patys kalti, neapsidraudžia.

- Nėra nė vieno ūkio nuo sausros apdrausto.

- (J.Talmantas) Teisingai. Neapsidraudžiam, kadangi draudimas yra toks: jeigu yra paskelbta stichinė nelaimė, draudimas nuo tos nelaimės atsiriboja. Tada įsijungia šalis narė, Lietuva, ir tada draudimas sumokėtų tik 30 proc. nuo apsidraustos sumos, o 70 proc. reiktų mokėti valstybei. Bet turi būti paskelbta visos respublikos mastu stichinė sausra. Jeigu yra pavieniai rajonai, tai ne stichinė sausra ir galima nieko nesitikėti.

- Pone Valiukai, kokia situacija? 5-iose savivaldybėse paskelbta stichinė sausra, tai didžiąja dalimi Pietų Lietuva. Kur situacija yra blogiausia?

- (D.Valiukas) Blogiausia yra pietinėje, šiaurinėje, šiaurės vakarinėje Lietuvoje. 5-iose savivaldybėse stichinė sausra, o dar 22-jose yra sausringas laikotarpis. Tai reiškinys, kai dar nėra pasiektas stichinės sausros kriterijus, bet jau yra pavojingas reiškinys ir artėja link stichinės sausros, ypatingai Pietų Lietuvoje.

- Kodėl būtent Pietų Lietuvoje? Ar ten visada didesnė rizikos zona, ar tik šiais metais?

- (D.Valiukas) Tik šiais metais. Jeigu žiūrėtume, Lietuvoje sausrų pasitaiko kas 4 metai, vienoje ar kitoje vietoje, priklausomai nuo masto. Jos kaip tik dažnesnės būna Vakarinėje Lietuvoje, Pietrytinėje Lietuvoje retesnės. Bet šiemet formuojasi Pietinėje Lietuvoje, prisideda tai, kad buvo anomaliai šiltas balandis, gegužė. Gegužė – apskritai šilčiausia nuo praeito šimtmečio vidurio, per daugiau nei 50 metų tokios šiltos nebuvo. Tai dar pastiprina kritulių trūkumą, yra stipresnis garavimas. Augalų vegetacija, beje, prasidėjo kur kas anksčiau nei tai būna Lietuvoje. Tai dar vienas faktorius, dėl ko kenčia ūkininkai.

- O kokia situacija dėl gruntinių vandenų?

- (D.Valiukas) Ežerai dar nesenka, didesnės upės dar nesenka, viskas dar yra iš to, kad turėjome rekordiškai didelį drėgmės perteklių nuo praeitų metų. Gruntiniams, gilesniems vandenims dar grėsmės nėra, bet paviršiniai sluoksniai, kas svarbiausia ir ūkiuose, 30-50 cm, kas svarbiausia augalams, ten yra sausiausia.

- O ką prognozuotumėte?

- (D.Valiukas) Artimiausiomis dienomis nebent pavieniai krituliai, kas ir taip būdinga vasaros krituliams – jie gali iškristi nedidelėse teritorijose. Didesnių kritulių nebent galim sulaukti antradienį, o prognozės, kurios buvo pateiktos birželį, pasitvirtino, kad birželis turėtų būti sausesnis. Jis toks ir yra, pagal dabartines prognozes liepa prognozuojama šiek tiek sausesnė už įprastines daugiametes normas.

- Pone Paltanavičiau, jūs sakėte, kad jau pavasarį buvo matomi reiškiniai, pagal kuriuos buvo galima nuspėti, kad bus sausa. Į ką reiktų atkreipti dėmesį?

- (S.Paltanavičius) Miškų gaisringumas – tai ne gamtai, o žmonėms. Jeigu nebus pikto žmogaus su ugnimi, tai gaisringumas neegzistuoja kaip toks. Gamtinis židinys gaisro atsiranda taip retai – nuo žaibo ar kažko, kad apie tai vargu ar kalbėtume. Viskas yra mūsų negerose rankose. Bet yra dar vienas dalykas – kai yra nelabai daug vilties savo ūkyje ar kurie neturi ūkyje sako: kaip gamtai? Žinokit, gamtai nėra tokio didelio poreikio labai dideliam drėgmės kiekiui todėl, kad praktiškai žemė nėra judinama. Net ir tais sausaisiais metais, kai atrodo pelenai, bet tu kasi ir augalų šaknys yra prie drėgmės. Žinoma, dirvą mes ruošiame, bet iš kitos pusės, mes ją atveriam ir garinimui. Tokia technologija.

- Jūs kalbate apie nejudinamas teritorijas, o kaip daržai, pasėliai? Ta dirva jau pajudinta.

- (S.Paltanavičius) Čia neišsprendžiamas dalykas. Šiandien nekalbėsim apie kažkokią šių metų sėją, traukinys nuvažiavo. Bet jau prieš 10 dienų, važinėdamas Vilnijos krašte žiūriu: kalneliuose balti rugiai stovi. Viskas, jo nėra. Jis net grūdo neužaugino jau, nudžiuvo, pabalo. Kitas dalykas, tenka bendrauti su ūkininkais, kurie augina įvairiais kiekiais braškes, daržoves – žinoma, jie turi bent mažą tikimybę laistydami išsaugoti dalį derliaus. Bet praktiškai iki rugsėjo mėnesio kažkokios didelės atgaivos vargu ar bus.  

- Džiaugiasi pajūris, poilsiautojai, tik matyt mes nelabai įpratę prie tokių vasarų. O ūkininkams tikrai nieko gero. Pone Talmantai, ar jau galite numatyti nuostolius?

- (J.Talmantas) Šiais metais žiūri ir ima nerimas. Manau bendras vidurkis Lietuvos galėtų 50-60 proc. siekti nuostolių, ką mes galėsim pagal vidurkį kulti produkcijas. Iš kitos pusės, šiaip 5 metus iš eilės yra pavasarinė sausra, bet tik šiemet tokia ankstyva. Iš kitos pusės, pusiausvyra gamtoje susidėlioja. Pernai lijo, šiemet to nėra. Kitas dalykas, niekur nedingsta drėgmė ir pusiausvyra išsilaiko. Gali būti, kad rugsėjo mėnesį, kai reikės kitiems metams ruoštis, gali prasidėti lietūs. Tada jau tretiems metams galim nepadėti pamatų, o tada pasekmės jau neprognozuojamos.

- Ketinate prašyti kokių nors kompensacijų? Juk gali padėti vietos valdžia, savivaldybės?

- (J.Talmantas) Mes galime prašyti ir prašom. 

- Praeitais metais dėl liūčių negavote kompensacijų.

- (J.Talmantas) Dar negavom, bet tikimės gauti. Iš nacionalinio biudžeto yra paskirti 9 mln. eurų ir iš Europos Sąjungos yra paskirti 9 mln. 120 tūkst. eurų. Tik vienus gausim iki 2018 m. pabaigos, kitus 2019 m. Šiaip nėra taip smagu prašyti. Jeigu pasiskaitot komentarus, ten visi rašo, kad ūkininkams niekada nebuvo gerų metų. Tai jiems per šlapia, tai per sausa, tai vėl kažkas trukdo.

- Kaip ir visiems Palangos nuomotojams nėra gerų metų.

- (J.Talmantas) Tai mus ir lygina – Palangą su žemdirbiais. Tas prašymas nėra lengvas, bet kito kelio neturim. Lietuva yra žemdirbių kraštas, mes iš Mendelejevo lentelės daugiau nieko neturim, jokių kitų iškasenų. 2007-2013 m., kai buvo krizė, žemdirbiai buvo įvardinti kaip lokomotyvas, kuris iš krizės ištempė visą šalį. Dabar šalis turi padėti ištempti iš krizės žemdirbius, kad jie galėtų paskui šalį vėl tempti į priekį.

- Kiek laiko turėtų lyti, kad atsigautų gamta, kad miškuose grybiena atsirastų?

- (D.Valiukas) Pagal skaičiavimo metodiką, kritulių užtektų 3-5 mm. Tai tikrai nedaug, kad stichinė sausra pasibaigtų ir vėl reiktų ją pradėti skaičiuoti iš naujo. Bet realiai, kad gamta atsigautų, kritulių reiktų daugiau ir ne tokio vieno palijimo. 

- (S.Paltanavičius) Jeigu apie grybus paklausėte, vis tiek lietuviai Europoje yra labiausiai grybaujantys. Tikrai nėra daug grybautojų, kurie būtų miškuose su tokiu džiaugsmu ir išmano grybus. Kad susiformuotų grybiena, reikalingas lietus, šiluma ir paskui reikia laukti mėnesį, pusantro. Vadinamas žmonių „grybinis lietus“ gerai veikia, kai būdavo „smetoniškos“ vasaros – palijo, šilta. Grybiena yra visur miško žemėje. Kai ji pribręsta, praeina 40-50 tinkančių parų, tada išlenda vaisiakūnis – tai, ką mes vadiname grybu. Dabar visa grybiena yra negyvoje būsenoje. Tai yra plauko storio siūleliai, jų pilna miško dirvoje.

- (J.Talmantas) Galėčiau pastebėti, kad matomai istoriją skaito ne tik žemdirbiai, mokslo žmonės, bet ir Dievas. Istorijoje parašyta taip: žemdirbiai niekada gerai negyveno, nors pavalgyti turėjo. Manau, tie laikai jau ir ateina. Gal pavalgyti turėsim, bet gerai gyventi mes jau nebegyvensim.


„Lietuva tiesiogiai“ - nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nauju laiku 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.