Ūkininkai dėl nesibaigiančių sausrų puolė į neviltį: prašo psichologų pagalbos

Lietaus šalimi vadinama Lietuva, rodos, praranda per daugelį metų užsitarnautą etiketę. Praėjusią savaitę Hidrometeorologijos tarnybai paskelbus apie stichinę sausrą kai kuriuose Lietuvos miestuose, ketvirtadienį Seime buvo surengta diskusija aptarti kritinę žemės ūkio padėtį Lietuvoje.

Šalį alinanti sausra sujaukė ūkininkų planus: pernai į skolas klimpę dėl nesibaigiančių liūčių, šiemet jie įsitikinę: jeigu Vyriausybė nepanaikins ūkininkams sankcijų, dauguma jų paprasčiausiai bankrutuos.<br>V.Balkūno nuotr.
Šalį alinanti sausra sujaukė ūkininkų planus: pernai į skolas klimpę dėl nesibaigiančių liūčių, šiemet jie įsitikinę: jeigu Vyriausybė nepanaikins ūkininkams sankcijų, dauguma jų paprasčiausiai bankrutuos.<br>V.Balkūno nuotr.
 G.Rafanavičienės nuotr.
 G.Rafanavičienės nuotr.
 G.Rafanavičienės nuotr.
 G.Rafanavičienės nuotr.
 D.Karalevičienė pasakojo, kad per 20 metų darbo asociacijoje neprisimena tokio laikotarpio, kuris būtų atnešęs tiek skaudžių padarinių.<br> R.Pasiliausko („Suvalkietis“) nuotr.
 D.Karalevičienė pasakojo, kad per 20 metų darbo asociacijoje neprisimena tokio laikotarpio, kuris būtų atnešęs tiek skaudžių padarinių.<br> R.Pasiliausko („Suvalkietis“) nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 14, 2018, 2:48 PM, atnaujinta Jun 14, 2018, 3:31 PM

Šalį alinanti sausra sujaukė ūkininkų planus: pernai į skolas klimpę dėl nesibaigiančių liūčių, šiemet jie įsitikinę: jeigu Vyriausybė nepanaikins ūkininkams sankcijų, dauguma jų paprasčiausiai bankrutuos.

Tarnybos duomenimis, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės rajonuose jau paskelbta ir ekstremali situacija. Tiesa, hidrometeorologų teigimu, sąrašas gali plėstis.

Prašė netaikyti sankcijų

Diskusiją pradėdamas jos iniciatorius Liberalų sąjūdžio frakcijos, Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys teigė, kad vis daugiau žemdirbių jau kreipiasi į komitetą reikšdami susirūpinimą dėl ypač kritinės situacijos žemės ūkyje.

„Aukšta temperatūra, užsitęsusi sausra, nuolat vyraujantys gūsingi vėjai žemės ūkio augalus didžiojoje Lietuvos dalyje paveikė negrįžtamai. Išdžiūvo pievos, pagelto žemkenčiai, sunyko arba neišdygo vasarojus. Penkiose savivaldybėse jau paskelbta stichinė sausra, o Varėnos rajono savivaldybėje paskelbta kritinė situacija“, – problemas išsakė jis.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis prisiminė praėjusius metus, kuomet ūkininkai kentėjo dėl permirkusių nuo lietaus dirvų, dėl kurių taip pat patyrė daugybę nuostolių. Šiemet, anot jo, gamta Lietuvos ūkio nelepina ir vėl.

„Pernai ūkininkus „skandino“, šiemet – „dživino“. Jau tada daugelis jų prisiėmė įsipareigojimų bankams ir persikėlė juos į šiuos metus, tačiau šiemet, kai situacija ta pati, nežinau, kur juos reikės dar kelti...“ – nerimavo jis.

S.Daniulio įsitikinimu, Vyriausybė turėtų kalbėti ne apie kompensacijų taikymą ūkininkams, bet apie sankcijų panaikinimą.

„Turbūt visiems žinoma, kad ekologams yra nustatytas derliaus kiekis iš hektaro, kiek augalų reikia nukulti ir kiek parduoti. Su tokia problema susidurs ne tik tie rajonai, kur paskelbta sausra, bet ir visa šalis, nes žmonės neturės pašarų. Liepos mėnesį prasideda nacionalinė ūkio kontrolė ir kitokie reikalavimai, tai tada, turbūt, ir pabaigsime ūkininkavimą“, – niūrią ateitį prognozavo S.Daniulis.

Jam pritarė ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė, kurios teigimu, Vyriausybė kartu su ŽŪM turėtų prisiimti atsakomybę ir atšaukti sankcijas.

„Vyriausybė turi išgirsti ir surasti būdų, pakeisti įstatymus ir žemdirbiai neturi būti baudžiami. Šiandien ŽŪM sudarė komisiją, į kurią net neįtraukė ekologinės bei nederlingų žemių asociacijų, tai su kuo jie tarsis? Ūkininkai gali atsidurti ant bankroto krašto. Kaip mums išgyventi? Pagrindinis prašymas – netaikykite sankcijų ūkininkams, nes pernai į tai nebuvo atsižvelgta“, – prašymą išsakė ji.

D.Karalevičienė pasakojo, kad per 20 metų darbo asociacijoje neprisimena tokio laikotarpio, kuris būtų atnešęs tiek skaudžių padarinių.

„Vakar pas mane atėjo jaunas ūkininkas ir sakė, kad neturi kur gyvulių ganyti, nes žolė išdžiūvusi. Varpos jau yra tuščios. Grikius taip pat paguldė negrįžtamai. Stichinė nelaimė paskelbta ir Varėnos rajone, 80 proc. pasėlių yra „žuvę“, – sausros padarinius vardijo ji.

Ūkininkai prašo psichologų pagalbos

Ūkininkas Zigmas Aleksandravičius teigė nebesitikintis sulaukti iš valstybės paramos. Anot jo, ūkininkai gali pasitikėti tik vienas kitu ir „iškėlę į dangų rankas prašyti Dievo, kad jis išgirstų jų maldas“.

„Ūkininkai taip ir nesulaukė nei cento už praėjusių metų negandas. Kai valdžia negalėjo per metus laiko atiduoti tų varganų pinigėlių tiems, kam jų labiausiai reikėjo, aš netikiu, kad mūsų valdžia šiemet susiims ir padės“, – rėžė jis.

Anot Z.Aleksandravičiaus, ūkininkai dar patys bando gelbėti savo augalus, purškia juos naktimis, tačiau tai kainuoja didžiulius pinigus ir jau greitai, jo nuomone, galėsime išvysti masinius ūkininkų bankrotus.

„Ir tai nėra gąsdinimas. Kiekvienoje mokykloje yra psichologas, rajonuose jų turėtų būti bent po 12, nes, pavyzdžiui, Prancūzijoje kas antrą dieną pasikaria vienas ūkininkas. Ir čia ne pasakos. Mes turime suprasti, kad niekas šitų klausimų už mus neišspręs“, – sakė jis.

Ūkininkas sukritikavo ir valstybės požiūrį, jog visi ūkininkai turėtų apsidrausti: „Nesidraudžiame, nes iš valstybės gauti pinigus jau yra nežmoniškai sunku, jau nekalbant apie draudikus...“

Sausra dar nesitrauks

Dar prieš savaitę meteorologai prognozavo, kad sausi orai laikysis iki šios savaitės vidurio, bet neatmetė galimybės, kad jie ūkininkus gali varginti iki pat liepos.

Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, taip pat jau pasiektas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, o artimiausiomis dienomis ta pati situacija gresia ir Varėnos, Vilniaus, Šalčininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Birštono, Druskininkų, Jurbarko, Kazlų Rūdos ir Kupiškio rajonams.

Stichinė sausra skelbiama tuomet, jei sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų.

Lietuvoje sausra vertinama pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą: tai kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis per 30 dienų, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių.

Jeigu šis rodiklis 15–30 dienų nenutrūkstamai išsilaiko žemiau 0,5, yra pasiekiamas sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu.

Dėl sausų orų Marijampolės, Vilniaus ir Alytaus apskrityse yra pasiektas stichinis, aukščiausios klasės miškų gaisringumo pavojus.

Ministerija teigė padėsianti ūkininkams

Žemės ūkio ministerija, priklausomai nuo sausros padarinių, teigė ketinanti padėti nukentėjusiems ūkininkams.

Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS sakė, kad žemdirbiams gali būti greičiau išmokėtos tiesioginės išmokos, be to, gali būti prašoma Europos Sąjungos paramos.

„Iš tikrųjų, jeigu žus pasėliai, žmonės neteks pajamų, tai darysime kažkokias priemones. Pirmiausia, tai su tiesioginių išmokų greitesniu mokėjimu, kad apyvartinės lėšos atsistatytų. (...)

Kada įvertinsime, kaip čia bus, ar visos šalies mastu ekstremali situacija, žinoma, kreipsimės į Europos Komisiją solidarumo pagalbos ar paramos“, – tvirtino R. Krasuckis.

Anot R. Krasuckio, nuo sausros padarytų nuostolių ūkininkai gali apsidrausti. Valstybė kompensuoja 65 proc. pasėlių draudimo įmokų ūkininkams, tačiau, jo teigimu, žemdirbiai labai vangiai draudžia pasėlius.

Pastarąjį kartą sausra Lietuvoje skelbta 2015-aisiais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.