Pasėlius apdraudę ūkininkai miega ramiau

Augalininkystė yra viena rizikingiausių žemės ūkio šakų, kurią ypatingai veikia oro sąlygos. Šiais metais dėl kaitros hidrometeorologijos tarnyba paskelbė stichinę sausrą penkiose savivaldybėse: Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų ir Kalvarijos. Sausringas laikotarpis pavojingu reiškiniu pripažintas net 27 savivaldybėse.

 Šiais metais augalininkystės ūkiams kenkia sausra.
 Šiais metais augalininkystės ūkiams kenkia sausra.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-06-21 14:59, atnaujinta 2018-06-21 15:03

Žemės ūkio ministerija primena ūkininkams, kad jie savo pasėlius gali apsaugoti nuo nenumatytų gamtos stichijų, juos apdrausdami. Dalis draudimo įmokų yra kompensuojama, dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srityje „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“. Nepaisant to, ar tai draudžiamasis įvykis ar ne, valstybė ūkininkams kompensuoja iki 65 proc. pasėlių draudimo įmokų, kai draudžiama nuo iššalimo ir (ar) stichinės sausros.

Gausiai dalyvauja

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ( KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritimi „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusia su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, labiausiai susidomėję Joniškio rajono žemdirbiai. Palyginti su kitų rajonų žemdirbiais, jie dalyvauja aktyviausiai.

Pasak šio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjo Sigito Lelionio, Joniškio rajone dominuoja augalininkystės ūkiai, pasėliai draudžiami nuo iššalimo. Ankstesnių metų programoje dalyvavo 74 žemdirbiai. Šiais metais joje panoro dalyvauti 87.

Atrodo skurdžiai

S.Lelionis pastebi, kad šiais metais pasėliams smarkiai pakenks užsitęsusi sausra. „Pasėliai atrodo skurdžiai, ypatingai žieminės kultūros, kurios ir kelia didžiausią rūpestį. Rapsas jau baigė žydėti. Javai subrandino menkas varpas. Ar grūdai bus pilnaverčiai, sunku spėlioti“, – sakė S.Lelionis. Pasak žemės ūkio skyriaus vedėjo, ūkininkai šiais metais nuostolių neišvengs, kadangi savo pasėlių neapdraudė nuo sausros. „Mūsų rajono žemdirbiai didžiausių nuostolių patiria dėl pasėlių iššalimo. Todėl ir apdraudžia būtent dėl šios rizikos. Pastaraisiais metais draudžiančiųjų pasėlius nuo iššalimo skaičius dar labiau išaugo, nes pajuto realią naudą“, – teigė S.Lelionis.

Seka naujoves

Minėto rajono ūkininkas Tomas Rudis sakė, kad dalyvauti KPP priemonėse jį skatina žingeidumas ir noras eiti į priekį. Pasak pašnekovo, 2014-2020 metų KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srityje „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ jis dalyvavo todėl, kad siekė apsaugoti savo ūkyje esančius pasėlius nuo iššalimo rizikos.“Kadangi didžiąją dalį auginamų kultūrų sudaro žieminiai rapsai ir javai – pačios rizikingiausios kultūros, neatsparios besniegėms ir šaltoms žiemoms, man yra daug ramiau, kai jas apdraudžiu“, – sakė ūkininkas. T.Rudis pabrėžė, kad kelerius metus jo ūkyje iššaldavo po 6-8 ha žieminių rapsų, o vėliau šaltis nuniokodavo ir dar didesnius plotus. „Kai visa tai patyriau savo kailiu, pradėjau galvoti. Draudimas – teigiamas dalykas, teikiantis finansinę naudą. Žinoma, niekada iš draudimo nesiekiu finansinės naudos. Draudimas yra tam, kad padengtų tuos kaštus, kuriuos išleidžiame. Jis nėra pigus. Tačiau, kai apdraudžiu pasėlius – jaučiuosi ramiau. O nervai ir ramybė – neįkainuojami“, – teigė ūkininkas.

Nesidraudžia nuo sausros

Joniškio rajono ūkininkas T.Rudis sakė, kad nuo sausros ūkininkai nesidraudžia, nes sausra – retas reiškinys Lietuvoje. Šie, išskirtiniai metai, matyt, paskatins ūkininkus neaplenkti ir minėtosios rizikos. Draudimo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas patikino, kad ūkininkams kasmet yra siūlomi penki draudimo paketai. Pirmas – tik nuo krušos, antras – nuo krušos, audros ir liūčių, trečias – nuo krūšos, liūčių, audros ir iššalimo, ketvirtas – nuo krūšos, liūties, audros ir stichinės sausros, penktas – pilnas, apimantis visas rizikas. Pasak A.Navicko, ūkininkams apie stichinę sausrą buvo kalbėta ir rekomenduota draustis iki gegužės vidurio. Tačiau jiems tai buvo neįdomu. „Tačiau kai stichinė sausra, ar kruša ateina pas patį ūkininką, ar pas jo kaimyną, tuomet apsidrausti labai norisi“, – pastebėjo A.Navickas.

Numatoma didinti pasėlių ir augalų draudimo patrauklumą

Žemės ūkio ministerija siekia padidinti 2014-2020 metų KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, patrauklumą ūkininkams. Šiuo metu keičiamos minėtosios priemonės taisyklės. Taisyklių pakeitimais draudimo sutartims, sudarytoms 2019 metų derliui, numatoma paankstinti 50 proc. draudimo įmokos kompensavimą, o paramos intensyvumą numatoma didinti iki 70 proc.

Joniškio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas S.Lelionis sakė, kad net 87 jų rajono žemdirbiai dalyvauja 2014-2020 metų KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srityje „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“.

Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti: www.zum.lrv.lt ir www.ismanuskaimas.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.