Įstatymų leidėjai ir tam turi atsakymus – gavus leidimą nupieštas grafitis puošia miestą, o nelegaliai nupieštas - tik gadina vaizdą. „Prieš pora mėnesių menininkams Vilniuje buvo išskirtos vietos, kuriose galima pagražinti sienas. Žinoma, grafičiai turi būti neįžeidžiantys, juose negali būti pavaizduota svastikų ir kitų uždraustų ženklų. Yra bendra tvarka – architektai numatė ir viskas“, – sakė Vilniaus savivaldybės saugaus miesto departamento direktorius Henryk Surovič.
Kol valdininkai kovoja su menininkais-chuliganais, kitose pasaulio šalyse turistai fotografuojasi prie kiekvieno efektyvesnio kūrinio. Tiesa, daugumoje Europos šalių taip pat nesitaikstoma su teplionėmis, bet meninės vertės turintys piešiniai nėra kuo greičiau nutrinami.
Labai retai tvarkos besilaikantys statybininkai uždažo dešimtimis tūkstančių dolerių vertinamus grafitininkų darbus. Gatvės menui „supantis ant bangos“ ir jį pradėjus vertinti net kolekcininkams, miestų tvarkos taisyklėse daromos išimtys.
Vienas labiausiai pasaulį žavinčių gatvės meno atstovų žinomas slapyvardžiu Banksy. Jo darbus didmiesčių gyventojai išvysta po nakties, jo tapatybė - mįslė, o sienos su išpieštais kūriniais parduodamos meno kūrinių aukcionuose. Pagal Vilniaus mieste praėjusiais metais įsigaliojusias Statinių tinkamos priežiūros taisykles, Banksy darbai turėtų būti kuo greičiau nuvalomi.
Nors Lietuvoje nerastume daug įspūdingų ar šimtais tūkstančių litų vertinamų grafičių, tačiau gatvės menas vis labiau mėgstamas vakarėjančių mūsų šalies gyventojų. Jau seniai kavinės ir įvairios įmonės specialiai samdosi grafitininkus, kad šie sukurtų unikalų interjerą ar pagyvintų pastato išvaizdą iš išorės.
Bimok slapyvardžiu žinomas Egidijus Gužauskas tokių užsakymų sulaukia nuolat. Laimėjimus tarptautiniuose konkursuose pradėjęs rinkti menininkas pritaria, kad nelegalūs grafičiai turi būti valyti, nes mano, kad nelegaliai nupiešti įspūdingą darbą - sunku.
„Kai yra laiko - nupaišo gražiai, ir tai gerina vaizdą. Kai be jokių leidimų, dažnai piešiama neatsižvelgiant į aplinką, tiesiog tepliojama kažkas, kas tam žmogui gražu“, – sako E. Gužauskas.
Kaip atskirti efektingą kūrinį nuo prie aplinkos nederančios teplionės ir kokius kūrinius vertėtų palikti – lieka galvosūkis. Nes sunku tikėtis, kad įkvėpimo pagautas gatvės meno atstovas stoviniuos savivaldybės koridoriuose laukdamas leidimo.
