Milijonus prasiskolinusią šeimą paskandino slaptas bankininkų įrašas

Noras rizikuoti sutuoktinių porą privedė prie finansinės bedugnės krašto. 2007 metais įkeitę du butus DNB bankui, kad gautą paskolą galėtų investuoti į to paties banko siūlomas obligacijas, per finansinę krizę verslininkai Vytenis ir Aušra Linkai susikrovė ne žadėtus turtus, o 5 milijonus litų siekiančią skolą.

Daugiau nuotraukų (1)

Aurimas Abišala

Aug 3, 2012, 12:41 PM, atnaujinta Mar 17, 2018, 3:12 PM

Bandydami įrodyti savo tiesą verslininkai DNB banką padavė į teismą. Pasirodo, kad įrodyti minėto banko kaltę bando dar 48 buvę klientai.

Milijonus prasiskolinę verslininkai teisme savo nekaltumą motyvavo tuo, kad investuodami neturėjo reikiamų finansinių žinių ir tikėjosi išsprūsti iš vis labiau smaugiančios skolos kilpos. Tačiau paskutines jų viltis sužlugdė banko darbuotojo slapčia padarytas garso įrašas, kuriame girdisi, kad klientai susipažino ir sutinka su galima rizika.

Teismas pripažino, kad 2007 metais, kai buvo sudarytas sandoris, niekas negalėjo numatyti krizės, tačiau atmetė verslininkų poros ieškinį ir liepė jiems susimokėti dalį skolos – 1,5 mln. litų.

Bylos skaičiuojamos dešimtimis

DNB bankas tikisi, kad apeliacinis teismas iš skolininkų padės prisiteisti visą sumą, tačiau tai - ne vienintelis teismas, į kurį artimiausiu metu teks eiti DNB atstovams.

Kaltinimai apgavyste tapo pastarųjų mėnesių DNB banko kasdienybe, o buvusių klientų laimėtos bylos įkvepia ir kitus banko skolininkus kreiptis į teismą.

Šiuo metu į eilutę prie teismo durų rikiuojasi dar beveik 50 buvusių klientų, kurie tvirtina, kad DNB bankas įviliojo juos į rizikingų investicijų žabangas. Bendra bylinėjimosi suma siekia per 30 mln. litų.

Tuo tarpu DNB atstovai teigia, kad investuotojai rizikavo, skolinosi dideles sumas ir prarado pinigus laisva valia, o dabar bando nuostolius perkelti ant banko pečių.

Bylos panašios, nuosprendžiai skirtingi

Vienas iš garsiausių bylų laimėtojų – verslininkas Antanas Bosas, kuris sugebėjo įtikinti teismą, kad negalėjo įvertinti 20 mln. litų investicijos rizikos.

„Jie tik sako, kad su viskuo supažindino. Iš tikro jie tik skubino, skubino, gyrė tą produktą, sakė, kad čia limituota, reikia skubėti, bus pelnas. Akivaizdu, kad bankas apgaudinėjo žmones“, - net ir praėjus keliems mėnesiams po teismo proceso pyktį sunkiai tramdė A. Bosas.

A. Bosui teismas priteisė 289 tūkst. litų. Nuo šios sumos taip pat išmokėtos 5 proc. palūkanos, skaičiuotos nuo kreipimosi į teismą dienos iki nuosprendžio įsigalėjimo. A. Boso naudai iš DNB priteista ir 30 tūkst. litų žyminio mokesčio.

„Žmogus skolinosi pinigų, investavo, nes norėjo uždirbti, o kai investicijos nepasiteisino - ieško būdų, kaip atsakomybę už savo sprendimus perkelti kitiems. Manome, kad tai ne tik neteisinga ir nesąžininga, bet ir kenkia bendrai investavimo bei atsakingo skolinimosi kultūra“, - portalui lrytas.lt tuomet sakė DNB banko atstovai teisme.

Pasiseka ne visiems

Verslininkams Vyteniui ir Aušrai Linkams savo tiesos nepavyko įrodyti – teismas nutarė, kad jie žinojo apie riziką, kai įkeitė du savo įmonei priklausančius butus, pasiėmė paskolą ir ją investavo į DNB pasiūlytas obligacijas.

Po antradienį paskelbto teismo nuosprendžio verslininkų Vytenio ir Aušros Linkų bei DNB banko byloje iš dalies buvo pripažinta banko tiesa. Verslininkai turės bankui sumokėti 1,5 mln. litų skolą, palūkanas ir teismo išlaidas.

Verslininkė Aušra Linkienė portalui lrytas.lt teigė, kad nenori komentuoti teismo sprendimo nepasitarusi su advokatu, tačiau prasitarė, kad yra „šokiruota ir nustebusi“.

„Mūsų advokatą taip pat labai nustebino teismo argumentai. Pasirodo, kad aš, baigusi Dailės akademiją, turėjau viską išmanyti apie obligacijas, akcijas ir finansus“ , - stebėjosi A. Linkienė.

Teisme bankas DNB savo tiesai įrodyti pateikė vieno darbuotojo slapčia padarytą garso įrašą, kuriame girdisi, kaip klientas pasako, kad supranta galimą riziką. Banko atstovai teigia, kad darbuotojas įrašą darė savo iniciatyva, nes norėjo apsidrausti nuo galimų nemalonumų.

Galima manyti, kad būtent įrašas lėmė, jog Vilniaus apygardos teismas nutarė nekilnojamojo turto bendrovės „Sartonic būsto statyba“ vadovės Aušros Linkienės ir jos vyro Vytenio Linkos ieškinius atmesti ir iš dalies patenkinti banko reikalavimus.

DNB tvirtai laikosi savo pozicijos

Banko naudai buvo priteistas 1,5 mln. litų įsiskolinimas, taip pat susikaupusios palūkanos ir DNB banko išlaidos advokatams.

DNB atstovai teigia, kad kreipsis į apeliacinį teismą, nes yra įsitikinę, kad bylą pralaimėjusiems verslininkams privaloma sumokėti visą reikalaujamą sumą – 2,6 mln. litų.

„Mes patenkinti teismo nutarimu, išskyrus tai, kad nebuvo priteista visa reikalaujama suma. Manome, kad bankas neturi prisiimti dalies verslininkų nuostolių, jie turi už viską atsakyti patys“, - sakė banko atstovė Rūta Bložytė-Saghaei.

Tik iš dalies patenkinti teismo sprendimu liko ir verslininkai. „Teismo sprendimas uždėjo apynasrį bankams, nes tik iš dalies buvo patenkinti jų reikalavimai, mano klientams buvo priteista atlyginti tik apie 30 proc. įsipareigojimų“, - teigiamą nuosprendžio pusę įvardijo verslininkų Linkų advokatas Marius Liatukas.

Advokatas teigė, kad jo klientai nepatenkinti tuo, kad jiems vis tiek reikia mokėti pinigus bankui, nors suma dabar tesiekia 30 proc. nuo pradinės reikalautos.

M. Liatukas pastebėjo, kad teismai turėtų laikytis tos pačios praktikos - jei priteisė pinigus A. Bosui, būtų logiška juos  priteisti ir jo klientams.

DNB pripažįsta, kad abi bylos buvo labai panašios, tačiau bet kokią savo kaltę griežtai neigia, motyvuodami tuo, kad jų klientai - finansiškai išprusę verslininkai, kurie taip tiesiog vengia įsiskolinimų. 

„Abu teismai vyko su tą patį produktą naudojusiais klientais. Mes siūlėme jiems pirkti obligacijas. Obligacijos neatneša nuostolių, jos gali tik būti nepelningos. Bėda yra ta, kad verslininkai, norėdami didesnio pelno iš obligacijų, paėmė paskolas. Obligacijoms neatnešus pelno, palūkanos už skolas sudarė verslininkų patirtą nuostolį“, - situaciją aiškino banko atstovė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.