Apie kurorto nekilnojamojo turto rinkos pokyčius ir tendencijas portalas lrytas.lt pasiteiravo dviejų šio miesto nekilnojamojo turto agentūrų vadovių.
Nuo 1994 metų Palangoje veikiančios nekilnojamojo turto agentūros „Palnesta“ direktorė Eurika Šatkauskienė sakė, kad per krizę kurorte apmirusi nekilnojamojo turto rinka iš sąstingio neišsivaduoja iki šiol.
Visiškai priešingai situaciją rinkoje apibūdino nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ savininkė Onutė Mackevičienė. Ji tvirtino, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiai dabar nekilnojamuoju turtu Palangoje domisi dar aktyviau nei prieš krizę.
Butų pasiūlą didina ir emigracija
„Pavasarį dar buvo juntamas šioks toks judėjimas, o vasarą vėl viskas apmirė“, – situaciją rinkoje vienu sakiniu apibūdino E.Šatkauskienė.
Pasak bendrovės „Palnesta“ direktorės, žmonės dairosi nebrangių butų ir žemės sklypų. Anot jos, dabartinių sandorių vertė dažniausia siekia iki 200 tūkst. litų. Daugiausia yra norinčių įsigyti vieno dviejų kambarių butus su autonominiu šildymu. Priklausomai nuo vietos, tokio buto vieno kvadratinio metro kaina gali siekti nuo 3,5 iki 8 tūkst. litų.
„Senos statybos buto vieno kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 2 iki 4 tūkst. litų.
Kadangi šildymo kaina Palangoje yra didelė, pirkėjus daugiausia domina nedidelės kvadratūros būstai.
Trijų ar keturių kambarių butai, kurių siūloma daugiausia, nėra paklausūs būtent dėl didelės šildymo kainos.
Butų pasiūlą Palangoje, manau, didina ir didėjanti emigracija. Iš artimųjų paveldėtus butus jauni žmonės yra linkę parduoti, o ne juose kurtis ir gyventi“, – sakė E.Šatkauskienė.
Palankus metas sklypui įsigyti
Per krizę pajūryje perpus atpigę žemės sklypai kol kas taip pat nevilioja pirkėjų.
„Jei prieš krizę 15 arų sklypas Palangoje, Plaušės kvartale, kainavo milijoną litų, tai dabar už jį prašoma perpus mažiau. Tokio pat dydžio sklypas Nemirsetoje prieš krizę kainavo 200 tūkst. litų, o dabar jo kaina tesiekia 50 tūkst. litų“, – skaičiuoja E.Šatkauskienė.
Panaši padėtis ir Šventojoje. Prieš krizę už Jūros gatvėje prie pat kopų esantį 20 arų sklypą buvo prašoma pusantro milijono litų – dabar šį sklypą galima įsigyti už tris kartus mažesnę kainą.
Pasak nekilnojamojo turto agentūros vadovės, tiems, kurie norėtų įsigyti nekilnojamojo turto pajūryje, dabar yra palankus metas tai padaryti, tačiau žmonių norai ir siekiai kartais prasilenkia su galimybėmis, o bankai yra labai sugriežtinę kreditų išdavimo tvarką.
Lietuviai emigruoja, o jų vietas užima atvykėliai
Nuo 2000 metų Palangoje veikiančios nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ savininkė O.Mackevičienė portalui lrytas.lt tvirtino, kad krizės padarinių ji neįžvelgia: „Gal lietuviai nekilnojamojo turto ir nebeįsigyja taip, kaip anksčiau, bet rusai ir baltarusiai kaip pirko, taip ir perka.“
Kai kurių NVS šalių piliečiai nekilnojamuoju turtu Palangoje domisi kartu norėdami gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir Šengeno šalių vizas.
„Jei pas mus į agentūrą kasdien užsuka 5 ar 6 nekilnojamuoju turtu Palangoje besidomintys Rusijos ar Baltarusijos piliečiai, apie kokią krizę galime kalbėti? Tiek potencialių pirkėjų iš Rytų šalių pas mus neužsukdavo net prieš krizę.
Nekilnojamuoju turtu domisi ir lietuviai, tik jie tapo labai išrankūs – dešimt kartų pamatuos, dešimt kartų apskaičiuos...
Jei tendencijas Palangos nekilnojamojo turto rinkoje reikėtų apibūdinti vienu sakiniu, pasakyčiau taip – lietuviai emigruoja, o į jų vietą atvyksta rusai“, – portalui lrytas.lt sakė O.Mackevičienė.
Poilsis prie jūros tampa neįkandamu
Tai, kad kurorto nekilnojamasis turtas domina iš Rusijos atvykstančius poilsiautojus, nekilnojamojo turto agentūros „Palnesta“ pavadino blefu.
„Iš Rusijos atvykusiems poilsiautojams rūpi būsto nuoma, o ne jo įsigijimas.
O lietuviams – aš kalbu apie vidurinės klasės atstovus – apskritai tampa problema atvykti pailsėti prie jūros.
Anksčiau lietuvaičiai čia atvykdavo pailsėti porai savaičių, dabar tik – 3–4 dienoms.
Anksčiau tokie poilsiautojai pietaudavo kavinėse, dabar ieško kompleksinių pietų, o vakarą kavinėje praleidžia prie bokalo alaus ir duonos rinkinio“, – sakė E.Šatkauskienė.
Pirkėjai ieško modernių butų
Agentūros „Rolijona“ savininkė O.Mackevičienė sakė, kad jos agentūra sudėjusi rankų pirkėjų nelaukia, o ta linkme nuosekliai dirba.
Ant agentūros „Rolijona“ pastato puikuojasi užrašas ne tik lietuvių, bet ir rusų kalba.
„Mes nuolat lankomės Rusijoje vykstančiose konferencijose, turime įdirbį Maskvoje, Sankt Peterburge.
Dabar rengiame naują projektą – žemės sklypų savininkams siūlome statyti daugiabučius, gerai įrengtus namus.
Šiuo metu yra norinčių Palangoje įsigyti modernių butų, o tokių butų pasiūlos nėra. Manau, kad Palangai kasmet reikėtų apie 30–40 modernių, gerai įrengtų butų, kurių čia ieško ir neranda pirkėjai iš Rusijos.
Tai, kad vos 15 tūkst. gyventojų turinčioje Palangoje per metus įvyksta 500 nekilnojamojo turto sandorių, rodo, kad ši rinka nėra apimta stagnacijos“, – portalui lrytas.lt sakė O.Mackevičienė.