Kurti verslą „Ikea” pašonėje bus sunku - skersai kelio stoja vietos gyventojai

Prie Tarptautinio Vilniaus oro uosto kartojasi Šnipiškių rajono istorija. Nors aplink kyla prekybos ir pramonės objektai, tiesiami nauji keliai, buvusio kaimo gyventojai nė už ką nesutinka parduoti savo sklypų pigiau nei už milijoną litų.

„O kur mes daržus sodinsime?” – klausė „milijonierės” J. Katinel (kairėje) ir H. Konopackaja, žvelgdamos į vis artėjančius prekybos ir pramonės milžinus.<br>V. Balkūnas
„O kur mes daržus sodinsime?” – klausė „milijonierės” J. Katinel (kairėje) ir H. Konopackaja, žvelgdamos į vis artėjančius prekybos ir pramonės milžinus.<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Dumalakas („Sostinė“)

Sep 9, 2012, 12:58 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 9:16 PM

„Milijonas”, – išpoškina A. Gustaičio gatvės gyventojai, verslininkų paklausti, už kiek parduotų savo žemių valdas. Mat šalia kyla parduotuvė „Ikea”. Šalia jos, kaip ir visoje Europoje, atsiras ir daugiau prekybos centrų.

Tačiau užsiprašę milijonų jie, kaip ir Šnipiškių senbuviai, gali likti prie suskilusios geldos.

Kainą aptarė su kaimynais

Šalia Liucijos Avgustovskajos kiemo tvoros – didžiulė senų langų ir durų krūva. Dar toliau sode mėtosi padangos. Prie trobos žolė seniai nepjauta.

„Buvo pirkėjų atvažiavę ne vienas. Pasikalbėjau su kaimynais, jie nemažų pinigų už sklypus prašė, tai ir aš paprašiau”, – papasakojo, kaip savo žemės kainą nustatė smengančiame name gyvenanti moteris.

Daugiausia pirkėjų buvo prieš dvejus ir trejus metus. Visi jie apsisukę išvažiavo, supratę, kad už padorią sumą sklypo nenupirks.

L. Avgustovskaja tikino, kad konkrečios sumos nė vienam nenurodė, o kaimynai už 10 arų nori ne mažiau kaip milijono litų.

Ar negaila iš rankų paleisti tokių pinigų? L. Avgustovskaja purto galvą – ir dabar už mažesnę sumą namo neparduotų.

„Seniai čia gyvenu, vieta puiki. Ir oro uostas man netrukdo, pripratau. Tad prieš išsikraustydama iš čia labai gerai pagalvočiau”, – atkakliai tvirtino A. Gustaičio gatvės gyventoja.

Pyksta, kad išrausė duobes

Oro uoste vienas po kito kyla ir leidžiasi lėktuvai, o už puskilometrio A. Gustaičio gatvėje kapstosi vištos. Iš įvairių statybinių medžiagų sulipdytame name glaudžiasi Jelena Katinel.

Iš J. Katinel kiemo matyti ir kylanti parduotuvė „Ikea”. Prie pensininkės namų investuotojai dar nekelia kojos, bet prie kaimynų – taip.

„Ketino kažką statyti, bet sklypas pasirodė per mažas. Tai sakė, kad kaimynų tvorą nugriaus, o iš kito atims arą žemės. Kaimynai, žinoma, nesutiko, visur raštus rašė”, – pasakojo J. Katinel.

Jai nepatinka ir tiesiama jungtis tarp Žirnių gatvės ir oro uosto. Ir triukšmo bus daugiau, ir nežinia kiek žemės keliui prireiks.

„Aplink visur giliausias duobes išrausė. Bet mes neleisime daržų iškasti. Tai juk mūsų daržai. Iš ko mes gyvensime?” – jai pritarė kaimynė Helena Konopackaja.

Nepasakė, už kiek nupirktų

Iš Baltarusijos kilusias moteris piktino tai, kad besilankę pirkėjai nesakė, už kiek pirktų žemes, vis mėgino iš jų išklausti.

Anot J. Katinel, visi A. Gustaičio gatvės gyventojai yra milijonieriai.

„Ir dar žemės gausime – arba Rokantiškėse, arba Karveliškėse”, – karčiai juokavo moteris. Mat dauguma šios gatvės gyventojų – pagyvenę.

O viena senbuvė turi net 60 arų žemės ir už ją kasmet priversta mokėti per 4 tūkst. litų nekilnojamojo turto mokesčio. Ji išvyko gyventi į Ameriką, bet žemės nepardavė.

„Pristatys parduotuvių, bet juk nėra pinigų į jas eiti”, – žvelgdama į „Ikea” griaučius liūdnai kalbėjo H. Konopackaja.

Negaila būtų tiktai garažo

„Tai turbūt brangiausias Lietuvoje kaimas”, – juokėsi iš A. Gustaičio gatvės gyventojų Aleksejus Liachockis. Jis gyvena Karoliniškėse, todėl be graužaties perleistų netoli oro uosto esantį garažą, jei vietoj jo investuotojai ketintų statyti viešbutį ar prekybos centrą.

Juolab kad garažas drėgnas, nelabai tinkamas automobiliui laikyti.

Garažą buvęs lakūnas 1970-aisiais statė savo rankomis, kaip ir dauguma aviacijos darbuotojų. Garažus toje vietoje jiems skyrė tam, kad po darbo automobiliais galėtų grįžti namo.

„Ten buvo apleista vieta, pelkė, kurios niekam nereikėjo.

Patys pirkome statybines medžiagas, patys statėme”, – prisimena A. Liachockis, iki 1992 metų skraidęs TU-134 lėktuvais.

Jam tik nelabai aišku, kam reikia tokios didelės parduotuvės kaip „Ikea”: „Prie mano namų itališkų baldų parduotuvė bankrutavo. Apskritai baldų parduotuvių yra per daug.”

Investicijos – įspūdingos

Kol A. Gustaičio gatvės senbuviai rūpinasi bulvėmis ir burokėliais, aplink investuojami milijonai. Pavyzdžiui, pirmasis Baltijos šalyse prekybos centras „Ikea”, kuris bus atidarytas 2013 metų rudenį, žada investuoti 370 mln. litų.

Aplink „Ikea” planuojama apie 17 hektarų investicinė teritorija. Į ją patenka ir A. Gustaičio gatvė. „Ikea” žada pritraukti ir kitus investuotojus, bet kol kas jiems kalbėtis su gyventojais nesiseka.

Transporto jungties nuo Žirnių gatvės iki oro uosto projekto vertė – per 60 mln. litų.

Per metus bus pastatytas Žirnių gatvės viadukas, nutiesti jo jungiamieji keliai, rekonstruoti Tyzenhauzų ir A. Gustaičio gatvių ruožai, nutiesti dviračių takai.

Įgyvendinus transporto jungties nuo Žirnių gatvės iki oro uosto projektą, automobilių srautas iš Dariaus ir Girėno gatvės bus išskaidytas kitomis kryptimis.

Gyventi vieta – nepatogi

Sostinės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis patvirtino, kad komercinių struktūrų atstovai ne kartą nesėkmingai mėgino supirkti A. Gustaičio gatvės gyventojų sklypus.

Pavasarį savivaldybės įmonė „Vilniaus planas” parengė beveik 25 hektarų teritorijos prie A. Gustaičio gatvės detalųjį planą. Toje vietoje, kur dabar stūkso trobos, numatyta komercinės paskirties teritorija.

„Tai nėra patogi gyventi vieta. Šalia oro uostas, netrukus atsiras transporto jungtis. Manau, kad A.Gustaičio gatvė tinkamiausia objektams, susijusiems su oro uosto infrastruktūra – viešbučiams, automobilių aikštelėms”, – prognozavo M. Pakalnis.

Blogai yra tai, kad A. Gustaičio gatvės gyventojai nėra vieningi. Vieni gal ir sutiktų parduoti sklypus, tačiau kiti nė už ką nesutinka.

Tada ima priešintis ir pirmieji. Bet „Ikea” pavyzdys, M. Pakalnio žodžiais, pademonstravo, kad įmanoma susitarti ir su keliais savininkais.

Šnipiškių gyventojai prarado milijonus

Šnipiškių gyventojai nenori pripažinti, kad prarado milijonus litų nepardavę sklypų tada, kai jų kainos buvo pasiekusios aukštumas. Tada vienam Šnipiškių senbuviui už 4,3 aro sklypą buvo siūloma 1,7 mln. litų, bet jis norėjo bent 100 tūkst. litų daugiau. Sklypo jis taip ir liko nepardavęs.

Anot bendrovės „Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, tie Šnipiškių gyventojai, kurie nepardavė sklypų nekilnojamojo turto kainų pakilimo metu, prarado milijonus.

Šnipiškėse aktyviausi metai buvo nuo 2005-ųjų iki 2007-ųjų pabaigos. Tada aro kaina siekė 500–700 tūkstančių litų.

Kiek dabar kainuoja aras žemės Šnipiškėse, galima svarstyti tik teoriškai. Mat pirkėjų dabar labai mažai, sandorių sudaroma vos vienas kitas. Tad galima sakyti, kad sklypų Šnipiškėse savininkai prarado ne tik milijonus, bet ir pirkėjus.

Teorinė aro kaina dabar vargu ar siekia 200 tūkstančių litų. Tad tas žmogus, kuris prieš keletą metų už 10 arų galėjo gauti 6–7 milijonus, dabar kažin ar gautų 3 milijonus litų.

Dabar didesnė paklausa tik tų sklypų, kuriuose galima statyti dangoraižius. Maži sklypai niekam neįdomūs.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.