Nidoje – aistros dėl pagrindinio miesto statinio (papildyta)

Ar Nidoje gali iškilti modernus statinys, nepanašus į žvejo sodybą? Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila” konkurso nugalėtojai pasiūlė šiuolaikišką projektą, tačiau Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nukerta – tokio statinio Nidoje nebus.

Daugiau nuotraukų (1)

Saulius Jarmalis („Vartai“)

Sep 9, 2012, 9:38 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 9:07 PM

Mariaus Morkūno vadovaujama jaunų architektų grupė vietoj sovietmečiu statyto tipinės architektūros „Agilos” centro sukūrė šiuolaikišką statinį.

Jie pagalvojo apie tai, kad naujasis kultūros centras, kuriame turėtų būti ir 500 vietų koncertų salė, gali būti išskaidytas į kelis tūrius.

Alėja tarp jų taptų natūralia jūros link ir nuo jos keliaujančių žmonių traukos vieta, tad šis statinys būtų gyvas net ir tuomet, kai jame nevyktų jokie renginiai. Atskirtame mažesniame pastate įsikurtų turizmo informacijos centras, o automobiliai galėtų dingti po žeme.

Medžio apdaila fasadui suteikia jaukumo, o stiklo siena – atvirumo. Jis tarsi susilieja su pušynu, dabar ošiančiu šalia „Agilos” kultūros centro.

Tačiau pergalė viešajame konkurse nereiškia, kad toks statinys apskritai gali atsirasti.

„Kuršių Nerija yra išskirtinės reikšmės objektas ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui. Čia privaloma laikytis tipinės architektūros – žvejo sodybų, medinių vilų – tęstinumo. Jei toks pat pastatas gali iškilti Vilniuje, Paryžiuje, Kaune, Niujorke, vadinasi, negali stovėti Nidoje.

Nė vienas prizines vietas konkurse užėmusių projektų negalėtų būti įgyvendintas Nidoje”, – nukirto Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė. Pasak jos, tarnyba nebuvo pakviesta dalyvauti konkurso komisijoje. Joje dalyvavo tik Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovė.

Siekia apginti savo projektą

„Mes dalyvavome konkurse, kurio sąlygos buvo aiškiai išdėstytos. Atitikome reikalavimus, įvertinome teisės aktus, pasiūlėme kūrybišką projektą, dėl to ir laimėjome. O dabar dar turime įrodinėti, kad mūsų projektas Nidai yra tinkamas.

Dažnai taip mano žmonės, kurie mūsų projektą matė tik pradinėse vizijose. Galbūt jiems sunku įsivaizduoti mastelį, apdailos medžiagas. Todėl šiuo metu esame atsidavę šiam projektui – norime kovoti už jį iki galo”, – užsispyrė vienas projekto bendraautorių Vytenis Ūsas. Praėjusią savaitę Nidoje architektai surengė viešą šio projekto pristatymą.

Kuršių nerija yra UNESCO saugomų teritorijų sąraše. „Konvencijos byloja, kad saugomose teritorijose reikėtų vengti saugomos architektūros imitacijų, o nauji pastatai turi atspindėti gyvenamojo laikotarpio dvasią”, – priminė M. Morkūnas ir V.Ūsas.

Dera prie aplinkos

Jaunieji architektai pripažįsta, kad konkursas patraukė tuo, kad jų laukė nelengvas iššūkis.

Nida mums asocijuojasi su gintaru, žvejų valtimis, kopomis, užpustytais kaimais, kurių vieno pavadinimas ir buvo Agila. Daug dėmesio skyrėme urbanistinei aplinkai – kad šis pastatas taptų žmonių traukos centru, mieste atsirastų nauja viešoji erdvė.

500 vietų salė Nidos masteliu yra labai didelė, tačiau šis objektas – vienintelis toks visoje Kuršių nerijoje, tai svarbiausias kultūrinės paskirties statinys ir jis gali būti ryškus, pabrėžti savo kultūrinį išskirtinumą”, – įsitikinęs V.Ūsas.

Architektai stengėsi pasinaudoti čia esančiu kiek kalvotu reljefu, todėl į pastatą galima patekti keliais lygiais.

Vertikaliai suskaidytame stikliniame pastato fasade atsispindi pušys, o visa kita dalis, taip pat ir stogas, apdailintas šiam kraštui būdinga medžio apdaila, tad pastatas asocijuojasi su apversta žvejo valtimi.

Neatitinka Nidos dvasios

„Mes laikomės pozicijos, kad bet kuriame konkurse privaloma laikytis teisės aktų, taip pat ir tarptautinių.

Toks punktas į konkurso sąlygas nebuvo įtrauktas.

Nepaisant to, konkurse dalyvavę architektai, kurdami projektus, turėjo suvokti, kad teisės aktų, kurie sako, kad Kuršių nerijoje privaloma laikytis tipinės architektūros tęstinumo.

Kodėl niekas nesiginčija dėl aprangos stiliaus? Jeigu kvietime į vakarienę parašytas aprangos kodas – juodas frakas, tai ar žmonės eis vilkėdami sportiniu kostiumu?” – svarstė R.Baškytė.

Ji pripažino, kad dabartinė „Agila” irgi neatitinka Nidos architektūros dvasios, tačiau tai galimybė ištaisyti padėtį, o ne vietoj netikusio pastato pastatyti dar prastesnį.

„Ar būtų geriau, jeigu mes šioje vietoje suprojektuotume milžinišką žvejo sodybą – „Karališką kibininę” ar „Bajorkiemį”? – šypsojosi V. Ūsas.

R. Baškytės teigimu, iš visų konkursui pateiktų 24 projektų tik vienas atitiko Kuršių nerijos dvasią, tačiau jis kažkodėl atsidūrė uodegoje. Geras pavyzdys būtų ir Nidos savivaldybės pastatas. Nors jis šiuolaikiškas, tačiau turi vietos architektūrai būdingų bruožų.

„Keista, kad Saugomų teritorijų tarnyba dabar taip traktuoja konkurso rezultatus. Mes primygtinai kvietėme tarnybos specialistus, išmanančius architektūrą, dalyvauti konkurso komisijoje. Joje buvo Nacionalinio parko atstovė, kuri taip pat balsavo.

O paskui iškyla problemos, staiga tas projektas tampa nepageidautinas, tarsi konkursas nebūtų viešas, ir tokie dalykai kartojasi jau ne pirmą kartą.

Vos suspėjome įžiebti žalią šviesą kokybei, kad konkurse laimi nebūtinai mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis. Saugomų teritorijų tarnyba naudojasi tuo, kad ji yra viena iš projektus derinančių institucijų”, – piktinosi Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vaidotas Dapkevičius.

Anot jo, kritikų argumentai labai aptakūs, neva statinys nedera prie kraštovaizdžio. Tačiau komisijoje iš 9 žmonių net 6 buvo patyrę architektai ir jie tokių nuogąstavimų neišsakė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.