Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma prašymą argumentavo, kad projektą dar reikia suderinti su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis.
Vyriausybė siūlymą dėl pluoštinių kanapių įteisinimo Seimui teikia nuo 2007 metų.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtas Pluoštinių kanapių įstatymo projektas apibrėžia, kas yra pluoštinės kanapės, kaip jos galėtų būti auginamos, prižiūrimos, importuojamos ir pan. Tuo pačiu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme siūloma numatyti išimtį pluoštinėms kanapėms, kad šiame teisės akte numatyti draudimai joms negaliotų.
Pagal Vyriausybės teikiamą projektą, pluoštinėmis kanapėmis būtų laikomos kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabissativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio (THC - natūralios psichiką veikiančios medžiagos) yra ne daugiau kaip 0,2 procento.
Siūloma, kad pluoštinių kanapių auginimą prižiūrėtų Valstybinė augalininkystės tarnyba prie ŽŪM. Augintojai galėtų pluoštines kanapes auginti tik atvirame grunte, sėjai privalėtų naudoti tik sertifikuotą sėklą, deklaruoti pasėlius, produkciją laikyti tik deklaruotuose sandėliuose, teikti mėginius THC kiekiui nustatyti.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, liepą Vyriausybei pritarus Pluoštinių kanapių įstatymo projektui, teigė, kad Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje pluoštinės kanapės auginamos.
„(...) ir jokių neigiamų poveikių, būtent kas susiję su narkomanija, tikrai nepadaryta. Negirdėjome nė vieno tokio atvejo“, - tvirtino jis.
Pasak Žemės ūkio ministerijos, „draudžiant Lietuvoje auginti pluoštines kanapes ne tik prieštaraujama Europos Sąjungos teisei, tačiau ir užkertama galimybė mūsų šalies ūkininkams auginti dar vieną pluoštinę kultūrą, turinčią plataus pritaikymo tekstilės, statybinių medžiagų, maisto pramonės ir biokuro gamybos srityse perspektyvas, gauti už tai paramą bei tiekti rinkai vertingus produktus“.
Ministerija taip pat teigia, kad esant ES teisės aktų viršenybei nacionalinių teisės aktų atžvilgiu ir jų tiesioginiam galiojimui valstybėse narėse, 2011 metais Lietuvoje, nepaisant nacionalinio draudimo, jau buvo pasėta 54 hektarų pluoštinių kanapių. Tiesioginių išmokų dydis šiuo metu yra 413 litų už hektarą, tačiau Lietuvoje jų ūkininkai negauna.
„Leidus auginti pluoštines kanapes būtų ne tik užtikrinta galimybė apsirūpinti ekologinėmis žaliavomis maistui, kosmetikos ir tekstilės pramonei, statybinėms medžiagoms, biodegalams ir biokurui, bet ir labiau apsaugoti mūsų aplinką. Auginant pluoštines kanapes būtų galima sumažinti pesticidų naudojimą, nes šie augalai ne tik yra atsparūs daugeliui kenkėjų, bet ir patys naudojami biologinių augalų apsaugos priemonių gamybai ir net auginami šalia kitų kultūrų, kaip apsauga nuo kenkėjų. Be to, išskirtinai greitai augdamos kanapės ne tik užgožia piktžoles, bet palieka nepiktžolėtus laukus kitiems po jų auginamiems augalams“, - teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Lietuva šiuo metu yra vienintelė šalis ES, kur pluoštinių kanapių auginimas oficialiai uždraustas.
Šiuo metu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas draudžia šalies teritorijoje auginti opijines aguonas, kanapes bei kokamedžius.
Vyriausybė nuo 2007 metų teikia Seimui siūlymus įteisinti pluoštinių kanapių auginimą. Tačiau parlamente projektai pritarimo nesulaukia.
