Nuomininką savo butui senamiestyje tikrai rasiu. Tuo neabejojau. Butas nedidelis, dviejų kambarių, tačiau gerai suplanuotas, talpus, tvarkingas, šildomas dujomis.
Be to, nutariau būsimiesiems gyventojams palikti visą buitinę techniką ir baldus. Neaišku buvo tik kaip greitai pavyks surasti nuomininkus ir už kokią kainą.
Kiti panašaus dydžio ir būklės butai gretimose gatvėse nuomojami už 1400–1600 litų, tad skelbime nurodžiau norinti 1600 litų už mėnesį.
Pirmojo pavyko atsikratyti
Įsivaizdavau, kad per artimiausias dienas sulauksiu kelių skambučių, vienas kitas užsuks pasižiūrėti. Išnuomoti butą tikėjausi per dvi tris savaites.
Vėlai vakare įdėjau skelbimą į populiarią nekilnojamojo turto skelbimų svetainę. Ankstų rytą iš lovos išvertė skambutis telefonu: „Ar butas dar neišnuomotas?”
Nekilnojamojo turto agentūros darbuotojas sakė ieškantis būsto savo klientui užsieniečiui, dirbančiam netoliese.
„Jūsų butas jam tiktų idealiai. Tačiau už tarpininkavimą imame komisinį mokestį. Jis – vieno mėnesio nuomos dydžio”, – dėstė vyras.
Apie tarpininkus iki tol nebuvau susimąsčiusi. Atsakiau, kad niekur neskubu, skelbimas internete – vos kelios valandos.
Ėjo vienas po kito
Po kelių minučių – vėl skambutis. Ir vėl tarpininkas, turintis klientų ir už savo darbą norintis vieno mėnesio nuomos dydžio mokesčio. Mano atsakymas jam buvo toks pat kaip ir pirmajam.
Po dešimties minučių paskambinusi mergina iš trečios nekilnojamojo turto agentūros iškart pasakė, kad komisinio mokesčio iš nuomotojų ji neprašo, o parodyti butą klientui norėtų kuo greičiau. Sutarėme, kad su būsto ieškančiu vyru ji ateis po poros valandų.
Per tą laiką paskambino dar trijų agentūrų darbuotojai.
Vienas telefonu išsiklausinėjęs apie butą pasiteiravo, ar galėtų mano buto nuotraukas panaudoti savo agentūros svetainėje ir išsiųsti jas klientams. Neprieštaravau.
Antrasis sakė norintis kuo greičiau ateiti su būsto ieškančia pora, o paklaustas apie tarpininkavimo mokestį patikino: „Susitarsime.” Paskyriau laiką iškart po pirmosios apžiūros.
Trečiasis už surastus nuomininkus norėjo pusės mėnesio nuomos dydžio mokesčio ir tikino jau turintis du potencialius klientus. Po ilgų įkalbinėjimų sutarėme susitikti vakare.
Savarankiški – tik du
Be tarpininkų, tądien paskambino ir du savarankiškai būsto ieškantys žmonės. Tai – Prancūzijoje gyvenanti lietuvė, grįžtanti į tėvynę po mėnesio. Ji teiravosi, ar galėtų bute gyventi su augintiniu.
Kitas – vaikinas iš Alytaus. Jam būstas reikalingas po trijų savaičių. Sutarėme, kad jei po savaitės butas nebus išnuomotas, užsuks apžiūrėti.
Skambučių laviną pakeitė apžiūros.
Fotografavo be leidimo
Agentūros darbuotojos atlydėtas vyras atrodė susidomėjęs, bet neslėpė, kad, be mano buto, dar tą pačią dieną apžiūrės tris ir tuomet spręs.
Jiems išėjus, į duris paskambino kitas agentas. Jis sakė neprisiskambinantis žmogui, su kuriuo turėjo ateiti, turbūt telefonas išsikrovė, bet vis tiek norėtų pasižvalgyti.
Įėjęs į vidų jis išsitraukė savo fotoaparatą, pasistatė trikojį ir neatsiklausęs ėmė fotografuoti. Toks elgesys stebino, bet nepuoliau prieštarauti. Rūpėjo pasižiūrėti, kuo tai baigsis.
Vakare vėl atėjo tarpininkas be klientės, aiškindamas, kad staiga pasikeitė jos planai ir dėl buto ji spręs iš tarpininko padarytų nuotraukų. Tada vėl prasidėjo fotosesija.
Reklamavo šešios agentūros
Pasibaigus dienai nutariau paieškoti savo skelbimo internete. Nustebau išvydusi, kad nuomotis mano butą siūlo šešios nekilnojamojo turto agentūros.
Jų aprašymai gerokai išsamesni nei maniškis, nurodyti atstumai iki mokyklų, darželių, prekybos centrų, taip pat skambesni, netgi prasilenkiantys su tiesa.
Pavyzdžiui, viename buvo rašoma, kad butas naujai suremontuotas, nors sienos dažytos prieš penkerius šešerius metus. Kitas apskritai skelbė, kad tai – naujas butas.
Tarpininkų darytoms nuotraukoms priekaištų neturėjau – butas jose atrodė ypač patraukliai. Mano pačios skelbimas per parą nusistūmė gerokai į apačią nuomojamų butų sąraše.
Užteko ir pusės atlygio
Kitą dieną butą apžiūrėjo dar pora agentūrų darbuotojų, o tik nufotografuoti norėjusiems šįkart griežtai atsakiau „ne”. Buvo netikėta, kad tarpininkų susidomėjimas – nemažas, o savarankiškai būsto ieškančių – vangus.
Pavakarę vienas butą fotografavusių vaikinų paskambino turintis rimtą klientą.
Jis sakė, kad vyrui būstas reikalingas skubiai, vaizdas nuotraukose jam patiko ir, jei realybė nenuvils, įsikelti norėtų tą pačią dieną.
„Ar sutiksite už tarpininkavimą sumokėti 1600 litų?” – pasitikslino tarpininkas.
„Jeigu tikrai rytoj išsinuomotų, daugiausia sutikčiau sumokėti pusę sumos – 800 litų”, – pažadėjau, nors man jo pasakojimas skambėjo nerealiai.
Sumokėjo ir nuomininkas
Tačiau nutiko būtent taip – būsimasis nuomininkas apsisprendė vos įžengęs.
Jis iškart sumokėjo pirmojo mėnesio nuomą ir paliko dukart didesnį užstatą.
Čia pat nuomininkas atsiskaitė ir su tarpininku – davė jam 500 litų, o iš manęs agentūros darbuotojas gavo dar 800 litų.
Šią istoriją išgirdę mano artimieji stebėjosi, kodėl neatsispyriau agentūros darbuotojų vilionėms ir į balą išmečiau 800 litų, juk nuomininkas būtų ir taip atsiradęs.
Kita vertus, pati nesijaučiu prašovusi, nes skambučiai ir apžiūros jau buvo spėję įkyrėti.
