Milijoninių investicijų pasekmė – triskart brangesnis atliekų tvarkymas

Už toną atliekų tvarkymo nuo 2015-ųjų kaina pakils daugiau nei tris kartus – nuo 53 iki 180 litų. Taip sakė Druskininkuose vykusioje konferencijoje „Atliekų tvarkymas 2012“ konsultacinės bendrovės vadovas dr. Jonas Stravinskas. Tačiau situaciją sušvelnino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto atstovas Andrius Burba. „Už Europos sąjungos pinigus įdiegus atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistemą, atliekų tvarkymo kaštai sumažės 15 – 20 proc., nes iš atliekų bus pagamintas vertę turintis produktas“, - portalui lrytas.lt sakė A. Burba.

Daugiau nuotraukų (1)

Šarūnas Meškys

2012-09-28 19:29, atnaujinta 2018-03-16 12:03

 A. Burba teigė, jog atliekų tvarkymo kainų kilimo išvengti nepavyks, tačiau reiktų įžvelgti ne tik finansinę šio projekto pusę. „Mano nuomone, į atliekų tvarkymą reikėtų žiūrėti kaip į gamtos išsaugojimą ir pagarbą sau, o ne tik skaičiuoti finansinę naudą“, - kalbėjo parlamentaras.

Atliekų tvarkymo, rūšiavimo ir perdirbimo mechanizmas turėtų pradėti veikti jau 2013 metais, tačiau realius pokyčius gyventojai pajus tik 2015 metais. „Biomechaninių atliekų tvarkymo įrenginių projektas vyksta ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi, dėl nuolat skundžiamų viešųjų pirkimų“, - sakė A. Burba.

Anot jo, atliekų tvarkymo kaštus gyventojai gali mažinti ir patys stengdamiesi rūšiuoti. „Šiuo metu lietuvis džiaugiasi, kad jogurto indelį išmeta į plastikui skirtą konteinerį, tačiau Šveicarijos gyventojai tą indelį išplauna, atskiria folijos dangtelį ir išmeta į atskirus konteinerius“, - komentavo A. Burba.

Prie atliekų tvarkymo kaštų mažinimo gali prisidėti ir miestų savivaldybės, kurios šiuo metu leidžia atliekas tvarkyti visiems panorėjusiems. „Daugiabučių namų kiemuose galima pamatyti, kad atliekas surinkti atvyksta dvejų skirtingų įmonių sunkvežimiai“, - sakė A. Burba, tikėdamasis, kad ateityje savivaldybės nutars atliekas surinkti centralizuotai.

Vienuose Lietuvos regionuose galioja rinkliavos, kituose – tarifo metodas. Kainos skirtumas priklauso nuo būsto ploto, išvežimo dažnio, konteinerio dydžio. „Kodėl Klaipėdoje gyvenantis žmogus turėtų mokėti daugiau nei Panevėžyje gyvenantis žmogus? Negi jo šiukšlės kitokios, brangesnės?“, - piktinosi A. Burba.

Jo teigimu, atliekų tvarkymo kainos sumažėtų, jei būtų atsisakyta apmokėjimo pagal būsto kvadratūrą politikos. A. Burbos nuomone, gyventojams palankiausia mokėti už deklaruotą asmenį. „Jei žmogus vienas pats gyvena šimto kvadratinių metrų bute, mokesčiai už atliekas yra neadekvatūs“, - sakė A. Burba.

Šiuo metu mokestis už atliekų išvežimą yra nustatomas pagal tarifą arba rinkliavą, specialius mokėjimo parametrus, eksploatavimo įrenginių kaštus. Kadangi mokama tik už atliekų surinkimą iš gyventojų teritorijų ir jų pristatymą į sąvartyną, šis mokestis vadinamas „vartų“ mokesčiu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.