Palangos savivaldybė pričiupo net keletą metų už žemę mokesčių nemokėjusius skolininkus.
Dar šių metų pradžioje patikrinus žemės nuomos mokesčio apskaitą paaiškėjo, kad nuo 2004 metų miestas kartu su delspinigiais nėra gavęs per 2,4 milijono litų.
Savivaldybė visoms už žemę nesumokėjusioms įmonėms ir fiziniams asmenims išsiuntinėjo raginimus geranoriškai sumokėti mokesčius.
Tačiau sukruto tiktai nedidelė dalis skolininkų – jie iki spalio 1 dienos į miesto biudžetą pervedė beveik 300 tūkst. litų.
Dėl likusių beveik 130 skolininkų savivaldybė teismams pateikė 1,1 mln. litų vertės ieškinių. Jau pavyko išsireikalauti apie pusę milijono litų.
Savivaldybės susigrąžintų skolų suma gerokai padidėtų, jei mokesčius sumokėtų buvusį „Lino” baseiną ir dar du žemės sklypus turinti Palangos bendrovė „Lucanica”.
Ši įmonė per keletą metų už žemės nuomą kurorto savivaldybei įsiskolino daugiausia – beveik 300 tūkst. litų.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus apgailestavo, kad ieškinių neteikė ankstesnė kurorto valdžia: dabar nemaža dalis skolų tapo beviltiškos.
Smūgis bankams?
Vilniaus miesto savivaldybė ketina apmokestinti nenaudojamų sklypų savininkus.
„Mes galėsime daryti mokesčių spaudimą tiems, kurie turi nuosavybės teisę į žemę ir nieko ten nedaro, todėl ji dirvonuoja.Be abejonės, tai atsilieps bankams, nes šiuo metu didžiausi žemės turėtojai yra būtent bankai. Turėti žemės jiems jau kainuos nuo kitų metų”, – vakar įspėjo sostinės meras Artūras Zuokas.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba turi nuspręsti dėl žemės mokesčio dydžių iki lapkričio mėnesio, pranešė BNS. Jis būtų pradėtas mokėti nuo kitų metų.
