Yra langai – bus ir sienos. Robertas su draugais iš patalpos išnešė visą šlamštą, nubalino sienas ir pradėjo kurti naują studiją. Iš buvusios mažutės savo studijos Užupyje ir buto Antakalnyje jie į naująjį loftą suvežė pirmuosius interjero gyventojus. Vėliau dar daugiau interjero detalių atkeliavo iš uždarytos Lietuvos kino studijos, kurioje Robertas anksčiau dirbo. Dalį daiktų Robertas ir Agnė gavo dovanų, pirko parduotuvėse bei turguose ir perdarė, o visus kitus sendaikčius aptiko pačiose netikėčiausiose vietose: pradedant šiukšlynais ir baigiant ligonine...
Pavyzdžiui, iš buvusio dispanserio Bokšto gatvėje jie parsivežė senovinius lagaminus. Beje, tokių lagaminų studijoje yra daugybė, tarp jų stovi ir stilingas daktaro lagaminas, kurį Robertas net ketina nešioti kaip rankinę. Ir senovinis lagaminėlis fotoaparatui. Galbūt jį nešiojo koks nors garsus tarpukario fotografas?..
Iš buvusios kino studijos Robertas atsigabeno daugybę įdomybių – nuo senų kandeliabrų (Agnė kolekcionuoja žvakides, todėl studijoje jų yra daugybė), toršerų iki milžiniškų senų kino lempų, kurios yra ne tik interjero detalė, bet dar ir šviečia.
Iš bibliotekos Agnė sugebėjo atsitempti spintą su daugybe stalčiukų, kuriuose dabar apsigyveno jos kuriamų papuošalų žaliava, o šis studijos kampas primena pasaką „Alisa stebuklų šalyje“. Beje, Agnė dar kolekcionuoja senovinius porceliano ir stiklo gaminius, jų studijoje galima rasti ne vieną.
Iš vyriško studijos arsenalo – didžiulė stiklinė kolba, į kurią sumesta šimtai tuščių šovinių tūtelių. Robertas šovinius laiko čia, nes jie atrodo gražiai, o ir šiaip niekada negali žinoti, kada jų prireiks, pavyzdžiui, filmavimams. Dar studijoje kabo keturios gitaros (buvo ir penkta, bet sulūžo). Robertas anksčiau dažnai brązgindavo gitara, tačiau dabar, sako, nėra laiko. O prie gitarų ant žemės randame ir tikrą lobį – skrynią, visą sulipdytą iš kriauklių ir jūros smėlio. Tai – Roberto dovana mamai.
Didžiausią studijos plotą užima drabužiai ir visa, ko prireikia jų kūrybai ir... Čia net yra kostiumų archyvas! Jame tarsi teatre archyvuojami Roberto teatro spektakliams, koncertams ir visokiems filmavimams sukurti kostiumai. Taip pat lentynose jau guli žaliava – iš įvairių vietų atkeliavę audiniai ir medžiagos. Iš jų gimsta nauja R. Kalinkino kolekcija. Jos pristatymą bus galima išvysti spalio 10 dieną. Daugiau nei šimtas vyriškų ir moteriškų drabužių rinkinių! Galite įsivaizduoti, kiek lentynų prireikia tokiam drabužynui...
Toliau ekskursijoje po studiją – darbo stalas, ant kurio gimsta lekalai, sukerpami pirmieji kolekcijų variantai. Čia kabo ir nedidelis stendukas su įvairių mados žurnalų iškarpomis – tai Roberto būsimų kolekcijų inspiracijos. Kaip ir krūva blizgančių ir gerai prižiūrėtų bei nužiūrėtų mados, dizaino ir meno knygų, kurias Agnė ir Robertas vienas kitam nuolat dovanoja.
Šalia knygų – didelis baltas darbo stalas, savotiškai suteikiantis studijai architektų biuro įvaizdį. Čia pat išsidėsčiusi ir labai rimta siuvamųjų mašinų zona. Beje, pastarųjų studijoje yra gal šešios, tiesa, naudojamos pagal paskirtį ne visos. Jau nebeveikiančios dar ieško savo vietos ir kada nors taps vintažinėmis interjero detalėmis. Kaip ir vadinamosios „oldskūlinės“ spausdinimo mašinėlės, antikvariniai paveikslų rėmai ir jau nebeskaitomos F. Dostojevskio knygos.
Savo vietos studijoje ieško ir dvi Roberto kolekcijos – kepurių bei žirklių. Taip, Robertas kolekcionuoja žirkles ir kepures, deja, kol kas jos sukrautos į dėžes ir laukia geresnių laikų, kad galėtų būti parodytos plačiajam pasauliui. Šiuo metu lofte eksponuojami tik parduoti skirti Roberto kurti drabužiai. Vadinamasis „showroom“ įsikūręs garbingiausioje studijos vietoje – pačiame viduryje.
Įspūdingoje spintoje taip pat rado vietą dizainerio surinkta medinių kurpalių kolekcija bei keletas iš koto verčiančių batų pavyzdžių, įsigytų pačiose netikėčiausiose vietose. Na, ir, žinoma, čia puikuojasi vertingas antikvarinis staliukas su stalčiukais – tiesiog ikona, kurią pora rado „kažkur prie konteinerių“... Kaip, beje, ir manekenus, ir dar daugybę gerų daikčiukų. Sunku patikėti, kokius vertingus daiktus žmonės kartais tiesiog išmeta...
Dar viena svarbi studijos erdvė – fotosesijų zona. Ši vieta nuolat keičiasi, mat kiekvienai fotosesijai naudojamos vis kitos dekoracijos. Daugybę įvairiausių Roberto kurtų dekoracijų galima išvysti ir kitose studijos vietose. Jos sugalvotos koncertams, filmavimams. Po renginių visos grįžta atgal į studiją. Štai viena šiuo metu puošia studijos kampą, kuriame, pasak R. Kalinkino, „visi čilina“. Čia pro didžiuosius angliškus langus visada šviečia saulė, čia susirenka draugai ir klientai, čia vyksta pokalbiai, vakarėliai ir kiti smagūs dalykai. Čia – dar vienas netikėtas objektas – iš senos kino juostos nupintas stalas ir kilimas. Beje, apie kino juostas būtų galima parašyti dar vieną istoriją. Robertas senų kino juostų turi tiek, kad net pina iš jų įvairius objektus – nuo rankinių iki baldų. Čia būtų galima atrasti net Hario Poterio istoriją...
Visoms Roberto ir Agnės daiktų istorijoms vietos neužteks. Pasirodo, net šiukšlynuose rasti daiktai gali virsti tikrais interjero perliukais. Nors sendaikčių paieškos seniai tapo nauja mados kryptimi, pabūkime tiesiog racionalūs: kam švaistyti pinigus naujiems daiktams, jei galima antram gyvenimui prikelti senus rakandus. Robertas su Agne – už daiktus su istorija!
