Lietuvos pajūris migruojantiems paukščiams – poilsio vieta. Čia jie stabteli, pasistiprina ir skrenda toliau, į Europos pietus, atogrąžas, pietinę Afriką. Žmonėms sunku suvokti, kaip sparnuočiai nepasiklysta ir eilę metų sugrįžta į tuos pačius lizdus perėti.
Tuo tarpu ornitologai pagal žieduotus paukščius nustato jų maršrutą, tiria įvairių ligų paplitimą, populiaciją ir net stebi klimato kaitą. Tokius darbus atlieka ir Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai. Sezono metu palikdami lankytojus mažoje salėje apžiūrinčius paukščių iškamšas. Ventės rago ornitologinė stotis nerekonstruota jau daugiau nei 80 metų.
„Rekonstrukcijos tikslas – įrengti šiuolaikišką informacinį centrą, atnaujinti ekspozicijas bei aplinką, − teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. − Migracijos metu, kai padidėja tiek paukščių, tiek lankytojų srautai, dažnai tenka rinktis, ar tęstis ekskursiją, ar skubėti žieduoti į tinklus įskridusių paukščių“.
Trūksta šiuolaikiškumo
Ventės rago ornitologinė stotis įkurta 1929 m. žymaus gamtininko, profesoriaus Tado Ivanausko pastangomis. Tiesa tais laikais paukščiai buvo gaudomi ant krūmų užmetant tinklus ir į juos įvarant sparnuočius, laikui bėgant sistema keitėsi, tobulėjo.
Dabar naudojamos įvairios zigzaginės gaudyklės, paukščiai į jas skrenda iš visų pusių. Tačiau nutinka, kad juos pabaido aplink vaikščiojantys lankytojai, todėl rekonstravus ornitologinę stotį planuojama įrengti ir modernias paukščių stebėjimo sistemas. Jų pagalba tiek ornitologų darbą, tiek pačius paukščius lankytojai galėtų stebėti specialiuose ekranuose.
„Svarstome įrengti distancinio paukščių stebėjimo sistemas. Prie tinklų pastatyti vaizdo kameras, o vaizdą transliuoti į monitorius, − planus dėstė Aplinkos ministerijos atstovas, − taip pat sutvarkyti teritoriją taip, kad lankytojai nebeprieitų prie tinklų ir negąsdintų sparnuočių, o šie galėtų elgtis natūraliai. Tokia sistema naudojama daugelyje ornitologijos stočių“.
Preliminariais duomenimis paskaičiuota, kad Ventės rago ornitologijos stoties rekonstrukcijai prireiks apie 10 mln. litų, kuriuos artimiausiu metu ketinama skirti iš Europos regioninės plėtros fondo. Darbų metu ornitologijos stotis nebus uždaroma, tačiau lankytojams šiokių tokių nepatogumų gali kilti, o pirmuosius konkrečius rezultatus svečiai galės įvertinti 2014 metų pabaigoje.
Žiedas – sparnuočių pasas
Ornitologijos stoties lankytojai paprastai mato, kaip patyrę specialistai ant sparnuočių kojelių sega žiedus su įrašu „ZOOL. MUSEUM KAUNAS LITHUANIA“ ir skaičiumi. Būtent tas nesikartojantis skaičius ir slepia visą informaciją apie žieduojamą paukštį, tai ir laikotarpis, ir svoris, ir kiti ornitologams reikalingi duomenys.
Pavyzdžiui, kartą į Ventės rago tinklus įskrido jau kitur žieduota kregždutė. Patikrinus duomenis paaiškėjo, kad ji parskrido iš pietų Afrikos − įveikė daugiau nei 9 tūkst. kilometrų ir sugrįžo perėti atgal į Lietuva. Įdomu, kad visa informacija į tam skirtus žurnalus įrašoma lotynų kalba.
Paukščių žiedai unikalūs, būtent todėl tokį radus ornitologai prašo gražinti jį į artimiausią ornitologijos stotį.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.