Didžiausia butuose gyvenančių gyventojų dalis yra Latvijoje – 65,4 proc., Lietuvoje jis yra mažiausia - 57 procentai. Šis rodiklis vis tik dar smarkiai skiriasi nuo Europos Sąjungos vidurkio (41,8 procento).
Tam tikra nedidelė tendencija keltis iš butų daugiabučiuose į individualius gyvenamuosius namus stebima visose Baltijos šalyse, vis dėlto daugiabučių namų butuose gyvenančių gyventojų dalis yra kur kas didesnė už Europos Sąjungos vidurkį.
Gyvenamasis plotas didėja, tačiau lyginant su Vakarų Europa, kur vidurkis yra 40 kv. m, jis yra vis dar mažesnis: Estijoje – 30 kv. m, Latvijoje ir Lietuvoje – po 27 kv. m.
Į gyvenamąjį būstą per metus investuojamų pajamų dalis Latvijoje (3,8 proc.) ir Lietuvoje – (3,5 proc.) yra gerokai mažesnė, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu (8,3 proc.). Estijoje šis koeficientas ekonomikos pakilimo laikotarpiu 2006 metais buvo ūgtelėjęs net iki 17,6 proc. ir pranoko ES vidurkį, tačiau prasidėjus ūkio nuosmukiui jis šiek tiek sumažėjo ir šiuo metu nesiekia Europos Sąjungos vidurkio (7,6 proc.). Latvijoje šis rodiklis didžiausias buvo 2007 metais – 8,2 proc., Lietuvoje – 2008 metais ir buvo 6,2 procento.
„Norint pagerinti gyvenimo sąlygas (persikelti iš buto į individualų namą ir turėti didesnį gyvenamąjį plotą), namų ūkiai visose Baltijos šalyse turėtų daugiau investuoti į būstą“, – sakė Triin Messimas, SEB banko Estijoje Šeimos finansų ekspertė.
