A. Hitlerio gimtasis namas kelia galvos skausmą vokiečiams

Nugriauti, pamiršti, paversti muziejumi ar įrengti prabangius apartamentus? Štai kokie klausimai neduoda ramybės mažam miesteliui Austrijoje. Visas triukšmas – dėl vieno neišvaizdaus namo, kuriame gimė nacistinės Vokietijos vadeiva Adolfas Hitleris.

Daugiau nuotraukų (1)

Jolita Venckutė („Rytai-Vakarai”)

Nov 19, 2012, 11:01 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 7:24 AM

Praėjus 67 metams, kai Sovietų Sąjunga nugalėjo A.Hitlerio Vokietiją, įtakingas Rusijos parlamentaras, „Vieningosios Rusijos” Centrinės tarybos pirmininkas Francas Klincevičius nusprendė padovanoti savo šaliai dar vieną pergalę prieš diktatorių.

Politikas ruošiasi paversti griuvėsiais namą Aukštutinėje Austrijoje, Braunau prie Ino mieste.

Kodėl būtent šį namą? Nes čia gimė A.Hitleris.

Kaip žinome, norint nugriauti, reikia būti namo savininku.

55 metų politikas jau paskelbė rinksiąs pinigus namui įsigyti – maždaug 2 milijonus eurų.

Tokia mintis F.Klincevičiui šovė į galvą išgirdus apie audringą diskusiją Austrijoje. Tiesa, atrodo, kad politikas tiesiog per mažai žino visas su namu susijusias aplinkybes, kurios austrams, tiesą sakant, jau gerokai įkyrėjo.

Meras – už gyvenamąjį namą

Adresas „Braunau, Zalcburgo priemiestis 15” daugeliui paprastų mirtingųjų nesako nieko.

Pastatas iš pirmo žvilgsnio irgi niekuo neišsiskiria iš kitų Braunau prie Ino statinių.

Jis netgi nuobodus: geltonai dažytas dviejų aukštų namas sunkiomis medinėmis durimis ir metalinėmis grotomis ant langų pirmajame aukšte.

Prie pat jo durų – autobusų stotelė. Į pastatą šalia neseniai įsikėlė draudimo agentūra. Kitoje gatvės pusėje „Zagler’s Naturladen” parduoda ekologiškus produktus.

Ir vis dėlto tą namą žino kiekvienas Braunau prie Ino vaikas: 1889 metų balandžio 20 dieną čia gimė A.Hitleris.

Ant šaligatvio pritvirtintas akmuo primena namo istoriją ir skelbia didžiausius žmonijos troškimus: „Taikos, laisvės ir demokratijos”. Nė žodžio apie čia gimusį pabaisą, dėl kurio kaltės (ir ne tik jo, žinoma) žuvo milijonai niekuo dėtų žmonių.

Kol name veikė neįgaliųjų dirbtuvės, Braunau prie Ino buvo palyginti ramu. Tačiau vos jos išsikėlė, miesto merui prasidėjo bėdos: ką daryti su istoriniu pastatu?

Televizijos ekrane ir interviu Austrijos žiniasklaidai miesto meras Johanessas Waidbacheris, Austrijos liaudies partijos narys, daro praktiško žmogaus įspūdį.

Jis įsitikinęs, jog Braunau prie Ino nereikia muziejaus. Ir dar vienos atmintinos vietos nereikia – jų ir taip jau daug.

O ir apskritai A.Hitleris Braunau prie Ino tegyveno vos trejus pirmuosius savo gyvenimo metus. Ropodamas aplink stalą užkariauti pasaulio jis neplanavo.

„Mes, Braunau prie Ino gyventojai, nesiruošiame prisiimti atsakomybės už tai, kad prasidėjo Antrasis pasaulinis karas”, – sakė J.Waidbacheris. Pasak miesto mero, toje vietoje būtų daug paprasčiau įrengti butus.

A.Hitlerio apartamentų trauka

Mero žodžių aidas nuskambėjo toli. Užsienyje jis buvo dar garsesnis negu Austrijoje: žiniasklaidoje pasirodė šimtai pranešimų ir nuomonių, tarp jų ir dienraščiuose „The New York Times”, „Daily Mail”, „Corriere della Sera” ir „The Times of Israel”.

„Hitlerio apartamentai?”, netikėdamas tuo, ką išgirdo Braunau prie Ino, stebėjosi „Washington Post”. Nuo to laiko J.Waidbacheris su žurnalistais elgiasi stebėtinai santūriai.

Jo atstovė spaudai atmeta visus prašymus duoti interviu, esą meras labai užsiėmęs.

Tačiau ir Braunau prie Ino nemažai žmonių raukė kaktą išgirdę mero pasiūlymą.

Mero pavaduotojas socialdemokratas Günteris Pointneris atvirai pripažįsta esąs visai kitos nuomonės: kur garantija, kad įrengus butus name neįsikurs neonacių?

„Butų idėja labai pavojinga”, – tvirtina politikas.

Jis sulaukė paramos iš žaliųjų, kurie norėtų name įrengti atmintiną vietą, savotiškus Atsakomybės namus, kaip pasiūlė istorikas, Braunau prie Ino Šiuolaikinės istorijos dienų mokslinis vadovas Andreas Maislingeris.

Tačiau net jeigu atsakingi asmenys balsuotų už jo idėją, įgyvendinti ją būtų nelengva: tam reikia namo savininkės sutikimo.

Mat namas nepriklauso ir Austrijos valstybei.

Ji, tiksliau, Austrijos vidaus reikalų ministerija, tik nuomoja pastatą iš jo savininkės. Namo administravimo teisę turi subnuomininkė – Braunau prie Ino miestelio valdžia.

Savininkė atkakliai tyli

1938 metais Vokietijai prisijungus Austriją Nacionalsocialistų partija rimtai susidomėjo namu. Jį nusipirko A.Hitlerio asmeninis sekretorius Martinas Bormannas tikėdamasis paversti jį monumentu, panašiai kaip Josifo Stalino ir Benito Mussolini gimtinės.

Po karo JAV sąjungininkai planavo atidaryti name parodą apie holokausto baisybes. Tačiau 1952 metais pastatas buvo grąžintas šeimai, kuri pardavė ar buvo priversta parduoti namą 1938 metais. Namų knygoje įrašyta Gerlinde Pommer.

Dabar jau garbingo amžiaus moteris į diskusijas nesikiša. Ji apskritai tyli.

Apie pageidavimą parduoti namą negirdėti nė žodžio.

Draudimo agentūroje man papasakojo, esą Vidaus reikalų ministerija, kuri įpareigota spręsti su namu susijusius klausimus, kelis mėnesius nesėkmingai bandė susisiekti su namo savininke ir netgi įtarė, ar tik ji nebus mirusi.

Iš tiesų pasikalbėti su senole pašaliniams faktiškai neįmanoma. Jos advokatas irgi nesišvaisto žodžiais: „Šiuo klausimu negaliu suteikti jums jokios informacijos.”

Žmonės, besidomintys šia tema, tikina, jog A.Hitlerio namas jo savininkei iki šiol davė neblogų dividendų: už pastato atokiau nuo miesto centro nuomą ji kas mėnesį gaudavo apie 5 tūkst. eurų.

Tačiau dabar jau beveik metus namas stovi tuščias.

Neįgaliųjų dirbtuvės 2011 metais išsikėlė, nes G.Pommer nesitiko modernizuoti pastato.

Gyventojus nervina turistai

Namo savininkė taip pat neleido pakabinti ant namo memorialinės lentos, todėl miesto valdžia nusprendė pastatyti akmenį-paminklą ant šaligatvio. A.Hitleris jame nepaminėtas, o Braunau prie Ino išvengė priekaišto, esą nesirūpina savo istorija.

Austrija ilgus dešimtmečius vengė debatų apie nacionalsocializmą ir tikino esanti pirmoji nacių agresijos auka.

Tik buvusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ir Austrijos prezidento Kurto Waldheimo nacistinė praeitis, iškilusi į paviršių 1986 metais, išjudino visuomenės diskusijas.

Jos pasiekė ir Braunau prie Ino. Nuo 1993 metų mieste vyksta Šiuolaikinės istorijos dienos. Jo centre iškabinta lenta informuoja apie A.Hitlerio gimtąjį namą. Rodos, ko dar reikia?

Tačiau Braunau prie Ino vis tiek netrūksta smalsuolių turistų, atvažiavusių vien dėl nuotraukos šalia diktatoriaus tėvų namų.

Gal dėl to kai kurie gyventojai, užklausti apie istorinį pastatą, reaguoja nervingai.

„Ir vėl tas Hitleris! Pagaliau palikite mus ramybėje”, – piktai sako pro namą einanti moteris.

Prieš kiek laiko „verslininkai” buvo užsukę ir suvenyrų gamybos ir prekybos mašiną – ji jau seniai nebesisuka.

Mat prekiauti nacionalsocialistiniais suvenyrais Austrijoje, kaip ir Vokietijoje arba Lietuvoje, draudžia įstatymai.

Hitlerio vardas – lyg stigma

Įdomu, jog pats A.Hitleris name realiai tegyveno vos dvi savaites: čia tuo metu buvo internatas, tad jo tėvai jame neužsibuvo. Muitininkas Aloisas Hitleris ir jo žmona Klara persikėlė į kitą namą tame pačiame mieste, o po trejų metų išvažiavo gyventi į Pasau.

Ir vis tiek Braunau prie Ino pavadinimas dažnai siejamas su didžiausiu XX amžiaus karo nusikaltėliu.

„A.Hitleris mums – lyg Kaino ženklas”, – atsidūsta Gerhardas Herlbaueris.

Pensininkas anksčiau dažnai svečiuodavosi JAV ir, vos ištaręs Braunau prie Ino vardą, būdavo priverstas klausytis patyčių ir nešvankių juokelių.

Po kiek laiko jis nusprendė nebesakyti, iš kur atvykęs, ir tiktai užsimindavo gyvenąs „netoli Zalcburgo”.

„Normalu, kad Braunau prie Ino gyventojai nenori, kad jiems visą laiką būtų primenama apie A.Hitlerį.

Berlyne žmonės irgi visą laiką negalvoja apie tai, kad A.Hitleris jų mieste priėmė svarbiausius sprendimus.

Tačiau skirtingai nuo Braunau prie Ino, Berlynas yra didelis miestas – mažuose miesteliuose, kaip Dachau, viskas daug sudėtingiau, o Braunau prie Ino dar mažesnis negu Dachau”, – pateikdamas Dachau veikusios nacių mirties stovyklos pavyzdį bando paaiškinti padėtį Andreas Maislingeris.

Ar jam pavyks įkurti pastate „Atsakomybės namus”, dar neaišku. Yra ir kitokių pasiūlymų – pavyzdžiui, jame įkurdinti socialinės paramos organizaciją, kaip neįgaliųjų dirbtuves. Bet tai spręs ne Braunau prie Ino valdžia.

„Vietos politikai neturi tarptautinės politikos patirties ir negali spręsti, kokių padarinių sulauks debatai apie A.Hitlerio gimtąjį namą”, – įsitikinęs buvęs fondo „Task Force for International Cooperation on Holocaust Education, Remembrance and Research (ITF)” prezidentas Ferdinandas Trauttmansdorffas.

Aišku tik viena: net jei F.Klincevičiui pavyktų įsigyti XVII amžiuje statytą namą, nugriauti jo niekas neleis: jį saugo paminklosaugos įstatymas.

J.Stalino gimtoji vieta vis dar garbinama

Kitas A.Hitleriui žiaurumu prilygęs diktatorius – Sovietų Sąjungos lyderis Josifas Stalinas iki šiol vertinamas prieštaringai.

Nors J.Stalinas atsakingas už dešimčių milijonų žmonių žūtį, jis vis dar gana plačiai garbinamas įvairiose pasaulio šalyse.

Tarp jų – gimtojoje Gruzijoje, kuri pati nukentėjo nuo J.Stalino teroro. Gimtasis J.Stalino Gorio miestas Gruzijoje tik 2010 metais atsikratė centrinę aikštę puošusios J.Stalino statulos.

Vis dėlto gimtoji diktatoriaus vieta lieka nepavaldi permainoms Gruzijoje ir pasaulyje.

Kukliai atrodantis J.Stalino gimtasis namas (nuotr.) vis dar tebestovi toje pačioje vietoje, o aplink jį pastatytas masyvus pastatas su kolonomis – lyg mauzoliejus.

Čia taip pat turistus nusifotografuoti traukia atminimo lenta, kurioje parašyta, jog šioje vietoje 1879-ųjų gruodžio 21-ąją gimė J.Stalinas.

Goryje įrengtas ir J.Stalino muziejus, jame eksponuojami J.Džiugašvilio valdymo laikus menantys daiktai, dokumentai. Be to, čia galima išvysti ir pomirtinę J.Stalino kaukę bei mažesnių sovietų diktatoriaus skulptūrų. Į šią vietą paspoksoti plūsta ne tik užsienio turistai, bet ir ilgesio kamuojami vietos gruzinai bei rusai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.