Baldų gamybos milžinei pelną krovė per prievartą įdarbinti kaliniai

Švedų baldų ir buities aksesuarų prekybos kompanija IKEA pripažino, kad buvusios Rytų Vokietijos politiniai kaliniai buvo verčiami gaminti kai kurias jų baldų dalis. Kalinių darbas padėjo kompanijai IKEA laikyti žemas kainas, pranešė dienraštis „The New York Times“.

Teigiama, kad nors kalinių darbo naudojimas nebuvo oficiali IKEA strategija, kompanijoje buvo žinančių apie tai.<br>Reuters
Teigiama, kad nors kalinių darbo naudojimas nebuvo oficiali IKEA strategija, kompanijoje buvo žinančių apie tai.<br>Reuters
Daugiau nuotraukų (1)

Giedrė Balčiūtė

Nov 20, 2012, 5:38 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 6:49 AM

Kaltinimai pasitvirtino

Kompanija kaltinta, kad kai kurias baldų sudedamąsias dalis gamino politiniai ir už kriminalinius prasižengimus nubausti kaliniai ir apie tai kai kurie IKEA kompanijos darbuotojai žinojo.

Tokius kaltinimus prieš metus pažėrė Vokietijos ir Švedijos žiniasklaida.

Pasipylus kaltinimais, kad priverstiniu kalinių darbu buvo naudojamasi sąmoningai, žinant apie galimą pelną, IKEA nusamdė auditorių kompaniją „Ernst & Young“, kad ši ištirtų, ar tokie teiginiai - pagrįsti.

Deja, auditorių išvados buvo negailestingas. Kai kurias IKEA baldų dalis išties gamino Rytų Vokietijos kaliniai, tarp jų - ir politiniai.

Politinių kalinių naudojimas priverstiniam darbui net ir prieš kelis dešimtmečius turėjo būti visuomenine katastrofa kompanijai, kuri su savo visuotinai žinomu mėlynos ir geltonos spalvų logotipu yra savotiška Švedijos kultūros ambasadorė. Nebrangūs IKEA baldai užpildė nesuskaičiuojamą galybę jaunų šeimų būstų visame pasaulyje.

Matė kompanijos logotipus

Auditoriai peržiūrėjo 20 tūkstančių vidinių IKEA kompanijos įrašų puslapių, taip pat 80 tūkstančių puslapių dokumentų iš federalinių ir šalies archyvų. Buvo apklausta apie 90 žmonių, įskaitant esamus ir buvusius IKEA darbuotojus bei liudininkus Rytų Vokietijoje.

Politinis kalinys, kalėjęs Namburge, kuris yra už maždaug valandos kelio mašina nuo Leipcigo, tyrėjams papasakojo, kad jis buvo pasiųstas dirbti į vieną Rytų Vokietijos valstybinę įmonę „VEB Metallwaren Naumburg“. Ten jis buvo paskirtas tvirtinti metalines dalis prie kėdžių kojų ir ratukus prie baldų. Buvęs kalinys prisiminė matęs dėžes su IKEA logotipais. Teigiama, kad nors kalinių darbo naudojimas nebuvo oficiali IKEA strategija, kompanijoje buvo žinančių apie tai.

„Vokietijos Demokratinė Respublika neskirstė kalinių į politinius ir kriminalinius. Tuo metu daugybė nekaltų žmonių buvo įkalinti“, - rašė „Ernst & Yong“ savo ataskaitoje apie Rytų Vokietiją.

IKEA darbuotojai lankėsi gamybos vietose Rytų Vokietijoje, bet vizitai buvo griežtai kontroliuojami. Bet koks vizitas privalėjo būti registruojamas ir iš anksto patvirtinimas, lankytis leista tik atrinktose gamyklos dalyse. Be to, svečius privalėjo lydėti Rytų Vokietijos atstovas. Nors IKEA vadovybė buvo išreiškusi susirūpinimą dėl to, kad tuo metu galėjo buvo naudojamas priverstinis kalinių darbas, bet jokių veiksmų imtasi nebuvo, pranešta ataskaitoje.

Pasigedo skaidrumo

IKEA pranešimas apie tai, kad kai kurias jos baldų dalis, išties gamino kaliniai, sulaukė įvairių reakcijų.

Dalis žmonių kompaniją gyrė už pastangas atskleisti nemalonius praeities faktus. Tačiau kompanija buvo ir sukritikuota dėl to, kad rezultatai nebuvo pakankamai skaidrūs. Ne visiems patiko, kad, užuot paskelbus visą ataskaitą, kompanija pateikė vos keturių puslapių santrumpą.

Kliuvo ir tai, kad IKEA tyrimui atlikti pasamdė auditorių kompaniją „Ernst & Young“, užuot pasinaudojus nepriklausomų akademinių ekspertų paslaugomis. IKEA auditorių pasirinkimas buvo sukritikuotas, nes esą „Ernst & Young“ neturi patirties tiriant diktatūrų režimus ir yra aiškiai neobjektyvi.

„Tai, ką padarė IKEA šiandien, yra labiau parodomasis renginys“, - mano Ronaldas Lässigas, Rytų Vokietijos aukų grupės „DDR-Opfer-Hilfe“ pirminininkas.

Paaukos tyrimams

IKEA atsiprašė dėl to, kas vyko prieš kelis dešimtmečius, ir pažadėjo paaukoti pinigų tyrimams dėl priverstinio darbo Rytų Vokietijoje.

„Mums nuoširdžiai gaila dėl to, kas galėjo atsitikti“, - sakė IKEA viena iš kompanijos vadovių Jeanette Skjelmose.

UOKG aukų grupės pirmininkas Raineris Wagneris padėkojo IKEA už iniciatyvą, padedant atkreipti didesnį publikos dėmesį į problemą. Tai, kad baldų prekybos milžinė pripažino kaltę, nukentėjusiesiems įžiebė viltį gauti kompensacijas už darbą, kurį juos vertė atlikti Komunistų valdžia Rytų Vokietijoje.

Naudojosi ir kitos kompanijos

IKEA - ne vienintelė kompanija, kuri naudojosi priverstiniu kalinių darbu Rytų Vokietijoje. Stalinizmo aukų asociacijos pirmininkas Hugo Diederichas prisiminė, kaip po mėginimų pabėgti iš Rytų Vokietijos jis buvo priverstas gaminti plieninius vamzdžius iš Vokietijos įmonių „Klöckner & Company“ bei „Mannesmann“.

Teigiama, kad priverstiniu kalinių darbu naudojosi ir dvi gerai žinomos prekybos paštu kompanijos Vakarų Vokietijoje „Neckermann“ bei „Quelle“.

Deja, tikslaus skaičiaus, kiek tokių kompanijų būta greičiausiai nepavyks sužinoti. Berlyno istorikas Chrisianas Sache pasakojo, kad priverstinis darbas prasiskverbė į įvairias institucijas Rytų Vokietijoje ir prireiks daugybės metų, kad visa tai būtų tinkamai ištirta.

Naudojosi ir Vakarai

Jochenas Staadtas, Berlyno Laisvojo universiteto profesorius, sakė, kad tuo metu buvo gerai žinoma, jog Rytų Vokietija vertė kalinius dirbti fabrikuose ir, kad Vakarų Vokietija skatino prekių gamybą Rytuose ir taip Rytams suteikė progą sumažinti savo skolą. Tuo metu kompanijos mėgo perkelti produkciją į Rytų Vokietiją dėl žemesnių kainų. Profesorius pasakojo, kad nors tokios kompanijos, kaip IKEA mokėjo už darbą Rytų Vokietijoje, šie apmokėjimai niekada nepasiekė darbininkų. „Jie būdavo pasiglemžiami Vokietijos Demokratinės Respublikos“, - pasakojo J.Staadtas.

Įdarbindavo vaikus

Tai nebe pirmas kartas, kai IKEA kaltinama savo produkciją gaminusi nebūtinai švariais būdas. Prieš penkiolika metų viena Švedijos televizija atskleidė, kad IKEA produkciją gamino Filipinų ir Vietnamo vaikai, kurie buvo per jauni dirbti. Vaikai gamino pintus krepšius.

Dėl to IKEA sustabdė sutartį su savo tiekėju Filipinuose. Tuomet teisintasi, kad vaikai buvo įdarbinti ne tiesiogiai IKEA kompanijos, bet vietinių tiekėjų. Šiuo metu IKEA griežtai pasisako ir aktyviai kovoja prieš vaikų įdarbinimą.

„Vaikų darbas egzistuoja šalyse, kuri gaminami IKEA produktai, bet IKEA nepritaria vaikų darbui jos tiekėjų ar subrangovų kompanijose. IKEA aktyviai stengiasi užkirsti kelią vaikų darbui“, - rašoma kompanijos puslapyje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kodėl vyksta protestai Kinijoje?