Lietuvos savivaldybės iš žemės mokesčio šįmet tikisi daugiau pajamų. Pernai valdininkai nustatė naujus mokesčių tarifus, kurie daugeliu atvejų didesni nei anksčiau. Ypač smarkiai užsimota prieš apleistų žemių savininkus. Tačiau gali būti tai, kad savivaldybės šįmet surinks tik grašius.
Mat ankstesnės kadencijos Seimas įstatymuose įvėlė klaidų. Anot teisininkų, dėl to savivaldybių nustatyti žemės mokesčiai šįmet iš esmės negalioja. O nekilnojamojo turto specialistai įspėja, kad kils chaosas.
Klaidų ištaisyti nespėjo
Viską sujaukė praėjusios kadencijos Seimas, priėmęs naująjį žemės mokesčio įstatymą. Jis galioja nuo šių metų. Remiantis juo, savivaldybės negalėjo pernai nustatyti žemės mokesčio, nes jas įpareigoti turėjo Vyriausybė. Ji, pasirodo, to nepadarė.
Tiesa, klaidą dar buvo galima ištaisyti rudenį, tačiau rinkimai ir tarpuvaldžio rietenos greičiausiai buvo svarbiau.
Todėl pernai savivaldybių priimti mokesčio tarifai už žemę iš esmės negalioja.
Taip sako Lietuvos investuotojų forumo mokesčių grupės narė, advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė Saulė Dagilytė.
„Mokėtojai dabar gali kreiptis į teismus, kuriuose nesunkiai įrodys, kad mokestis negalioja“, - sakė S. Dagilytė.
Tiesa, visiškai išvengti mokesčio nepavyks, mat tokiais atvejais galioja bendras tarifas - 0,01 proc. žemės vertės. Tačiau kai kurios savivaldybės nutarė apmokestinti žemės savininkus net 4 procentų tarifu.
Apie žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, galimybes juo sujungti bus diskutuojama vasario 7 dieną LNTPA rengiamoje nekilnojamojo turto konferencijoje: "NT rinka: mokesčių naujienos ir perspektyvos, energetika, finansavimo galimybės".
Pajamų gali negauti
Teisininkė S. Dagilytė mano, kad savivaldybių kaltinti nereikėtų: jos planavo biudžetus ir turėjo apsispręsti dėl tarifų.Dėl įstatymo broko atsakomybė krinta buvusiai centrinei valdžiai.
Tačiau S.Dagilytė stebisi, kad savivaldybės pernai nekėlė triukšmo: „Dabar jos gali negauti jokių pajamų iš žemės mokesčio vien tik dėl klaidos įstatyme.”
Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė padidino kai kuriuos tarifus net keletą kartų, ypač gerose vietose esančios žemės savininkams.
Bendrovės „Audėjas”, kuriai priklauso žemė netoli sostinės centro, vadovas Jonas Karčiauskas teigia su nerimu laukiantis sąskaitos.
„Paprastai turime susimokėti antroje metų pusėje. Girdėjome apie keistą padėtį dėl žemės mokesčio, tačiau spręsime tada, kai gausime sąskaitą”, – sakė J.Karčiauskas.
Valdžia ir toliau neskuba
Padaryta didelė klaida, virsianti chaosu. Taip padėtį vertina Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Kristinaitis.
„Tarifai patvirtinti, bet jie negalioja. 60 savivaldybių padarė tai, ko jų niekas neįgaliojo”, – teigė K.Kristinaitis.
Jei ankstesnė valdžia suklydo, dabartinė galėtų ištaisyti padėtį. Tačiau kol kas niekas nesiima jokių veiksmų.
„Dabartiniai valdantieji turėjo nukelti įstatymo įsigaliojimą metams ir ištaisyti klaidas”, – įsitikinęs K.Kristinaitis.
Ketina sujungti
Specialistų teigimu, dabartinė valdžia bus priversta narplioti žemės mokesčio rebusą. Greičiausiai to gali imtis premjero Algirdo Butkevičiaus suburta darbo grupė mokesčių klausimams spręsti, kurioje dirbs įvairių pažiūrų specialistai.
Naujas Žemės mokesčio įstatymo pataisas liepos mėnesį ketina svarstyti ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.Tačiau jei valdžia nesuskubs, kol bus išrašytos pirmosios sąskaitos, chaosas tik dar padidės, o teismai turės daugiau darbo.
Be to, jau parengtas planas sujungti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius į vieną. Tai esą palengvintų gyvenimą ir mokesčių mokėtojams, ir surinkėjams.
