„Tai geriausias būdas žiemą sportuoti – dirba dauguma raumenų grupių ir sudeginama daug nereikalingų kalorijų.
Slidinėjimas grūdina organizmą – nepuola gripas, peršalimo ligos, o kur dar džiaugsmas, kad kelias valandas gali grožėtis gamta”, – sakė vilnietis lazerinės fizikos specialistas Regimantas Januškevičius. Jam nereikia sukti galvos, kaip ir kada nueiti į kokį nors sporto klubą pasimankštinti.
Keletą dešimtmečių slidinėjantis vyras, jei tik tam tinkamos oro sąlygos, taip sportuoja kone kiekvieną savaitgalį. Paprastai šliuožia po 2 valandas, kartais ir paprastą dieną susiruošia valandą paslidinėti netoli namų.
R.Januškevičių slidinėti paskatino tėvas Vytautas, kuriam dabar 78 metai ir kuris yra ilgametis slidžių žygio „Snaigė” dalyvis. Tėvas jį kartu su seserimi į žygį pasiėmė, kai berniukui buvo ketveri metai.
Dabar šliuožia visa Regimanto ir jo sesers šeima.
„Sunkiausia susiruošti pirmą kartą, daugelis susiduria su psichologiniais sunkumais: nesugebėsiu, nepajudėsiu, tai ne man. Tačiau kartą pabandę nuomonę pakeičia”, – ragino R.Januškevičius. Slidinėti jis paskatino ne vieną draugą, pažįstamą ir bendradarbį.
Užkrečiamas malonumas
„Kad lygumų slidės vis labiau populiarėja – akivaizdu, mat į tradicinius „Snaigės” žygius susirenka vis daugiau žmonių.
Pastarąjį savaitgalį jų buvo rekordinis skaičius – daugiau kaip pusantro tūkstančio.
Net pritrūkome vietų automobiliams statyti. Vyriausiam žygio dalyviui buvo 83, o jauniausiam – 2 metai”, – sakė ilgametis „Snaigės” žygių rengėjas, Keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius.
Sekmadieniais rengiamuose „Snaigės” žygiuose dalyviai laukiami visą dieną. Ir visai nesvarbu, kiek laiko šliuoš.
Tai ne varžybos, nėra tikslo visų dalyvių suvaryti į vieną vėžę. „Mes vadovaujamės šūkiu: „Neskubėk, ilgiau pabūk gamtoje.” Slidinėjimas prieinamas visiems, jo technika nesudėtinga, tai puiki fizinį aktyvumą skatinanti priemonė”, – sakė A.Jucevičius.
„Snaigė” užkrečiama kaip virusas ir plinta visoje Lietuvoje. Slidžių žygiai yra rengiami Kaune, Jonavoje, Molėtuose, Širvintose.
Jau ketvirti metai slidinėjimo sezonas Lietuvoje užsitęsia net iki balandžio mėnesio.
Pradedantiems slidininkams A.Jucevičius patarė išsinuomoti arba už prieinamą kainą įsigyti dėvėtas lygumų slides. Ir pats tokias turėjo – slidinėjo gana ilgai.
„Kaip ne visi, vos gavę vairuotojo pažymėjimą, gali važinėti prabangiais mersedesais, taip ne visiems lemta slidinėti garsių gamintojų slidėmis”, – šypsodamasis sakė A.Jucevičius.
Pirmam žygiui reikia pasiruošti
Lietuvos sporto universiteto profesorius Algirdas Čepulėnas patikino, kad šliuožiant slidėmis ir daug kartų kartojant tuos pačius judesius dirba beveik visi stambiausi krūtinės, nugaros, klubų ir sėdmenų raumenys.
„Organizmas gauna pakankamai deguonies, todėl suaktyvėja širdies, kraujagyslių, kvėpavimo sistemos darbas, medžiagų apykaita.
Tai puikus būdas sudeginti daug kalorijų, ypač kai lauke spaudžia šaltukas, ir palaikyti raumenų tonusą”, – aiškino profesorius.
Žiemą užsisėdėjęs, apsunkęs ir vangus žmogus neturėtų be jokio fizinio pasirengimo iškart šokti ant slidžių ir nušliuožti jomis maratono ilgio trasą.
Viską reikėtų daryti švelniai ir pamažu – slidinėti pradėti rengtis nuo paprasčiausio kasdienio pasivaikščiojimo, kaskart didinant tempą.
Tik po savaitės ar dviejų jau galima lipti ant slidžių.
Nuomos punktuose – tuščia
Ši žiema ypač palanki slidinėti, tačiau ne vienas vilnietis skundėsi, kad neranda kur įsigyti tinkamų slidžių, o Vilniuje veikiančiuose slidžių nuomos punktuose, kurių suskaičiuojama apie 10, beveik visos slidės savaitgaliams būna užsakytos iš anksto.
Turguose ir interneto platybėse siūloma įsigyti naudotų slidžių, batų ir lazdų, kurių komplekto kaina – nuo 20 iki 300 litų.
Iš Vokietijos atsivežantis ir tokiomis slidėmis turguose prekiaujantis vilnietis Vitalijus tvirtino, kad žmonės noriai perka slidininkų inventorių.
„Naudotų slidžių kaina priklauso nuo jų senumo, gamintojo, modelio ir susidėvėjimo.
Nelygu, kokios slidės, jomis galima naudotis ir savaitę, ir 20 metų.
Tas, kuris žiemą rengiasi paslidinėti vos 1–2 kartus, dažniausiai perka pigiausias, o tas, kuris ketina naudotis kelis sezonus, pasiryžęs mokėti brangiau”, – aiškino Vitalijus.
Renkantis naudotas slides reikėtų būti itin atidiems. Labiausiai dėvisi slidžių pagrindas, o nuo jo priklauso slydimo kokybė ir slidinėjimo malonumas, nemažai būna ir nematomų įtrūkių, dėl kurių slidė gali lūžti.
Komplektas – 600 litų
Bendrovei „Egminda” priklausančios parduotuvės „Umarai”, esančios Vilniuje, Ukmergės gatvėje, vedėjas Rimas Zarauskas taip pat pastebėjo, kad žmonės perka daugiau slidžių.
„Jau keleri metai mus džiugina gražios žiemos, o aktyvus poilsis gryname ore daug kam patinka.
Po Kalėdų nutirpus sniegui slidžių niekam nereikėjo, bet vos tik pasnigo, jas vėl imta aktyviai pirkti”, – sakė R.Zarauskas.
Naujos slidės ir specialūs slidininko batai parduotuvėse kainuoja nuo 200 iki 1000, lazdos – nuo 80 iki 800, apkaustai – 80–250, o kostiumai – nuo 300 litų.
Pasak R.Zarausko, labiausiai slides apsimoka pirkti ne sezono metu – jų mados taip greitai nesikeičia kaip drabužių, bet, deja, tada jų niekam nereikia, tai yra sezoninė prekė. Pradedančiajam jis nepatarė rinktis brangių slidžių komplektų.
„Pradedantis slidinėti žmogus paprasčiausiai nesuvaldys tokių slidžių, be to, kuo aukštesnio lygio sporto inventorius, tuo jis brangesnis”, – teigė parduotuvės vedėjas.
Iki šiol perkamiausias yra vidutinio lygio komplektas, kainuojantis 600–1000 litų be kostiumo.
Lietuviai dažniausiai slidinėja apsivilkę tuo, ką randa savo drabužių spintoje, ir tiktai vėliau, susidūrę su tam tikrais nepatogumais, įsigyja specialių drabužių.
Pradedantys slidininkai dažniausiai nori slidžių, kuriomis galėtų šliuožti miškais, parkais – arčiau namų esančiomis vietovėmis, ir pageidauja, kad slidžių priežiūra būtų kuo paprastesnė.
Slidžių tepimas specialiais tepalais daugumos nevilioja, todėl pirkėjai daugiausia renkasi slides su vadinamaisiais žvynais – jie būna išfrezuoti slydimo paviršiuje ties ta vieta, kur statoma pėda.
Tokių slidžių nereikia tepti, jos nepraslysta atgal, tačiau greičio mėgėjams jos nėra tinkamos, nes prasčiau slysta ir į priekį.
Patarimai pradedantiesiems
Slidinėjimo pirmokams iš pradžių reikėtų skaičiuoti ne įveiktus kilometrus, o laiką ir širdies susitraukimo dažnį – pulsą.
Pirmąsias keturias savaites jis neturėtų būti didesnis nei 110–120 tvinksnių per minutę, vėliau, kai jau esate pakankamai pasirengę, galima treniruotis palaikant didesnį pulsą – iki 130–140 tvinksnių per minutę.
„Slidinėti patariama ne ilgiau kaip 1–1,5 valandos. Kai pajuntate, kad tai ima varginti, reikėtų sustoti”, – patarė profesorius A.Čepulėnas.
Jis nerekomenduoja slidinėti alkanam: mažiausiai prieš dvi valandas reikėtų pavalgyti angliavandenių turinčio maisto, kad nepritrūktų energijos.
Į slidžių žygį pravartu pasiimti ir nedidelį termosą su saldžia arbata ar kava, o geriausia – energinio gėrimo.
Slidinėjant nepatariama kalbėtis, nebent sustojus trumpos pertraukėlės.
Pradedantiems slidinėti A.Čepulėnas patarė tai daryti grupėmis ir geriausia ten, kur jau yra vėžių.
„Tokiose trasose matyti nelygumai ir kliūtys, kurių nematyti bekelėje – juk nežinai, kas apsnigta.
Slidinėjimo technikos gerai neįvaldžiusiam ir įgūdžių neturinčiam žmogui saugiau ir ramiau šliuožti ne vienam, nes žygyje gali nutikti įvairių netikėtumų.
Šliuožiant grupėje reikėtų laikytis 1–2 metrų atstumo, kad neliptumėte vienas kitam ant slidžių”, – sakė A.Čepulėnas.
Pasak jo, slidinėjant nereikėtų prisivilkti per daug drabužių, kad neperkaistumėte ir nesupluktumėte, o nulipus nuo slidžių būtinai reikia apsigobti kokiu nors šiltu drabužiu.
Kaip išsirinkti slides
Slides patariama rinktis atsižvelgiant į ūgį ir svorį. Kiekvienoje specializuotoje parduotuvėje yra sudarytos lentelės ir pardavėjai duos patarimų.
Svarbu ir tai, kokį slidinėjimo būdą pasirinksite.
Jei sniego paviršiumi slysite klasikiniu būdu, slidės judės paraleliai viena kitai, o jei rinksitės laisvąjį čiuožėjo būdą – slidės vidine puse atsispirs į šonus.
Klasikinės slidės turėtų būti maždaug 15–20 cm ilgesnės nei slidininko ūgis – ištiesus ranką slidės turėtų siekti riešą, o pasirinkus čiuožėjo slides, jos turėtų būti apie 10 cm trumpesnės už klasikines.
Svarbu tinkamai išsirinkti ir slidinėjimo lazdas – prie klasikinių slidžių pasistiebus jos turi tilpti po pažastimi, o čiuožėjo stiliui reikėtų šiek tiek trumpesnių.
Renkantis slides vaikams galioja beveik tokios pat taisyklės, tik tėvai daro didelę klaidą pirkdami jas kaip drabužius ar batus – „išaugimui”, bent jau keleriems metams.
Tokios slidės bus gerokai standesnės, jas vaikui bus sunkiau suvaldyti.
Pirmosios slidės turi būti tik šiek tiek ilgesnės už vaiko ūgį, o renkantis kitą slidžių porą reikėtų vadovautis tokia formule: prie vaiko ūgio pridėti 15–20 cm.
Svarbi ir apranga
Slidinėjimas nebus patogus, jei neavėsite specialiai tam pritaikytų batų.
Apatiniai drabužiai tinkamiausi sintetiniai, gerai praleidžiantys drėgmę, kojinės ir pirštinės neturėtų būti iš vilnos – jos sugeria prakaitą, sudrėksta ir net trumpam sustojus galima peršalti.
Viršutiniai drabužiai taip pat turėtų būti specialūs: apsaugantys nuo vėjo ir išgarinantys susikaupusį prakaitą. Storesnio audinio kostiumus rekomenduojama vilkėti ne itin aktyviems slidininkams mėgėjams, o plonesnius – pasiekiantiems didesnį greitį.
