Pasak ministro, tokia suma liko ižde po to, kai buvo išmokėti atlyginimai valstybės tarnautojams. Ministras taip pat pridūrė, kad kai kurių šių valstybės tarnautojų bankų sąskaitose lėšų yra daugiau nei ižde.
Ekonominė situacija Zimbabvėje pradėjo sparčiai blogėti nuo 2000-ųjų pradžios, po to, kai Zimbabvės prezidentas Robertas Mugabe ėmė vykdyti žemių, priklausiusių Europos ūkininkams, atėmimo politiką. Žemės buvo perskirstytos 8-ojo dešimtmečio pilietinio karo veteranų naudai, o teisėti savininkai dažnai tiesiog buvo nužudomi.
Dėl tokios politikos investuotojų pasitikėjimas Zimbabve smuko, gamyba sulėtėjo, o tarptautinė visuomenė buvo priversta paskelbti šaliai ekonomines sankcijas. Be to, Zimbabvė neteko vieno svarbaus pajamų šaltinio - turizmo.
Nuo 2009 metų dėl hiperinfliacijos Zimbabvė nustojo naudoti savo valiutą ir perėjo prie JAV dolerio. Šiuo metu ekonominė situacija šalyje šiek tiek stabilizavosi, tačiau valstybės finansų srityje vis dar vyrauja chaosas, o vietos verslo plėtrą stabdo likvidumo stoka, nestabilus elektros tiekimas ir darbo jėgos trūkumas.
Kiek anksčiau Zimbabvės valdžia perspėjo, kad šaliai neužteks pinigų surengti referendumui dėl konstitucijos ir rinkimams, numatytiems 2014 metais. Kaip pareiškė T. Biti, valdžia neturi kitos išeities ir bus priversta kreiptis į kitas šalis finansinės paramos. Pasak jo, rinkimams surengti prireiks 104 mln. dolerių.
R. Mugabe Zimbabvės prezidento postą užima nuo 1988 metų. Nuo pat prezidentavimo pradžios jo vykdomų reformų programa buvo neatsiejama nuo daugybės žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant masinius žudymus, plėšimus ir rasinę prievartą. ES šalys ir JAV 2002 metais paskelbė Zimbabvei ekonomines sankcijas.
Šiuo metu apie 90 proc. šalies gyventojų yra bedarbiai, o didžioji dalis žemių, kurios buvo atimtos iš europiečių, yra nenaudojamos.
