Dėl sezoninio darbo kryžiuojamos darbdavių ir profsąjungų ietys

Dviračių gamybą į sezoninių darbų sąrašą įtraukti siekiantiems vienos didžiausių Šiaulių miesto įmonių „Baltik vairas“ vadovams pavyko inicijuoti tai reglamentuojančių teisės aktų pataisas.

"Baltik vairas" siekia, kad dviračių gamyba būtų įtraukta į sezoninių darbų sąrašą.<br>R. Vitkus
"Baltik vairas" siekia, kad dviračių gamyba būtų įtraukta į sezoninių darbų sąrašą.<br>R. Vitkus
Daugiau nuotraukų (1)

Ričardas Vitkus

Jan 31, 2013, 1:13 PM, atnaujinta Mar 12, 2018, 9:26 PM

Paskutiniame Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pasiūlė pakeisti sezoninę darbo sutartį apibrėžiantį Darbo kodekso straipsnį - kad sezoniniais darbais būtų vadinami ne tik tie darbai, kurie visus metus negali būti dirbami dėl gamtinių ar klimato sąlygų, bet ir tie, kurie yra sąlygoti ekonominio sezoniškumo.

Toks pasiūlymas trišalėje taryboje sulaukė darbdavių pritarimo, tačiau jam pasipriešino profsąjungų atstovai.

Sezono metu darbuotojų skaičius išauga dvigubai

Apie problemas, kurios kyla dėl gamybos sezoniškumo „Baltik vairas“ vadovai prabilo prieš kelerius metus.

Apie 300 tūkstančių dviračių per metus pagaminanti „Baltik vairas“ pilnu pajėgumu dirba tik žiemą ir pavasarį. Per pirmąjį metų pusmetį 70 procentų pajamų gaunanti įmonė antrąjį pusmetį turi lėtinti gamybą.

Lietuvoje lieka tik 4 procentai „Baltik vairas“ pagamintų dviračių. Likusi produkcija eksportuojama į kelioliką šalių. Produkcija gaminama ne į „sandėlius“, o pagal klientų užsakymus.

Pirkėjams dviračiai turi būti pristatomi per 4-8 savaites. Tik toks trumpas gaminių pristatymo užsakovams terminas leidžia šiauliečiams konkuruoti su dviračių gamintojais iš Azijos.

Atsižvelgiant į gamybos specifiką „Baltik vairas“ sezono metu dirba apie 600 žmonių, o sumažėjus gamybai jų lieka perpus mažiau.

Dėl gamybos sezoniškumo kylančias problemas įmonėje bandoma spręsti su dalimi darbuotojų sudarinėjant terminuotas darbo sutartis.

„Tokia padėtis mūsų netenkina. Sudarinėjant terminuotas darbo sutartis įmonei kasmet tenka ieškoti naujų darbuotojų ir juos apmokyti, todėl patiriame nuostolių.

O Darbo kodekse numatyto keturių mėnesių apskaitinio laikotarpio, per kurį galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą, gamybos sezoniškumui kompensuoti nepakanka“, - portalui lrytas.lt sakė „Baltik vairas“ personalo vadovė Jūratė Sobutienė.

Kvalifikuotus darbininkus, J. Sobutienės nuomone, gamykloje pavyktų išlaikyti, jei su jais būtų galima sudaryti sezoninę sutartį. Du sezonus iš eilės pasirašoma sezoninė darbo sutartis įgija nuolatinės darbo sutarties bruožų – ne sezono metu darbuotojas gauna nesezoninių išmokų.

Prašymas sukėlė aštrias diskusijas

Sudarinėti su savo darbuotojais sezoninių darbo sutarčių „Baltik vairas“ negali, nes Lietuvos Respublikos Darbo kodekse nurodyta, kad sezoniniu gali būti laikomas tik toks darbas, kurio visus metus negalima dirbti dėl gamtinių ir klimato sąlygų.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus sezoniniais darbai laikomi žemės ūkio produkcijos auginimas, derliaus nuėmimas atvirame lauke, paruošimas ir supirkimas sezono metu; žemės kasyba, žemės sankasų ir pagrindų įrengimas tiesiant ir remontuojant kelius bei geležinkelius, taip pat kiti su tuo susiję darbai; melioracijos statinių priežiūra ir remontas; mūrijimas, betonavimas, išorės apdaila, ruloninės stogo dangos įrengimas, teritorijos tvarkymas ir apželdinimas; aptarnavimo darbai kaimo turizmo sodybose, turistinėse bazėse, poilsio namuose ir sanatorijose, viešbučiuose, parduotuvėse, kavinėse, restoranuose, kurie veikia ne ištisus metus; vaikų poilsio stovyklų darbuotojų darbai.

Dėl teisės aktų pataisų, kurios leistų dviračių gamybą įtraukti į sezoninių darbų sąrašą, inicijavimo „Baltik vairas“ kreipėsi į Ūkio ministeriją.

Šiauliečių prašymas buvo pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistams, kurie konstatavo, kad 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB Dėl darbo laiko organizavimo apima įmonės „Baltik vairas“ nurodytus atvejus, todėl šias nuostatas būtų galima perkelti į Lietuvos teisės aktus.

Tokią specialistų išvadą gavusi Ūkio ministerija dar pernai vasarą pasiūlė klausimą dėl dviračių gamybos pripažinimo sezoniniu darbu svarstyti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos Darbo santykių komisijoje.

Precedento neturintis vienos įmonės prašymas trišalėje taryboje sukėlė aštrias diskusijas, po kurių buvo nutarta sprendimo dėl „Baltik vairas“ prašymo neskelbti, o paprašyti, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija išanalizuotų šį specifinį klausimą ir nuspręstų dėl prašomo sezoninių darbų praplėtimo.

Pasiūlė keisti teisės aktą

Diskusijų dėl sezoninę darbo sutartį reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Darbo kodekso straipsnio keitimo kilo ir šiemet sausio 22-ąją vykusiame trišalės tarybos posėdyje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai užsiminė apie būtinybę keisti šį Darbo kodekso straipsnį bei išplėsti sezoninių darbų sąrašą.

Pasiūlyta, kad sezoniniais darbais būtų laikomi ne tik tie darbai, kurių visus metus negalima dirbti dėl gamtinių ir klimatinių sąlygų, bet ir tie darbai, kurie suintensyvėja tam tikru laikotarpiu dėl paslaugų ar darbo specifikos.

„Darbdavių atstovai mūsų pasiūlymui pritarė, o profsąjungų atstovai – ne, nes jų nuomone tai leis darbdaviams piktnaudžiauti ir daugiau darbuotojų į darbą būtų priimami ne nuolatiniam, o sezoniniam darbui.

Įmonių, kurias paliestų šie Darbo kodekso pokyčiai, skaičiaus įvardinti negalime. Manau, kad išplėtus sezoninių darbų sąrašą atsirastų galimybė didinti darbuotojų skaičių ir jų užimtumą – geriau jau sezoninio darbo sutartis negu jokios sutarties“, - portalui lrytas.lt sakė Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bagdonaitė.

Pasiūlymą teiks Vyriausybei

Pasak A. Bagdonaitės, sezoninio darbo sutartį pasirašiusiam darbuotojui ne sezono metu yra mokamos tam tikros išmokos.

„Tarkime žmogus aštuonis mėnesius dirbantis sezoninį darbą, tam tikrą dalį pinigų gaus ir tarpsezoniniu laikotarpiu.

Profesinių sąjungų atstovai sako, kad žmogui labiau apsimoka gauti bedarbio išmoką nei tarpsezoninio darbo išmoką. Bet iš tikrųjų, tai žmogus gali bet kada nutraukti sezoninio darbo sutartį ir gauti tą bedarbio išmoką. Čia jo pasirinkimo reikalas. Aš manau, kad žmogui yra geriau turėti bent jau sezoninį darbą, nei būti bedarbiu“, - sakė A. Bagdonaitė.

Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui dėl sezoninę darbo sutartį reglamentuojančio teisės akto pakeitimo profsąjungų atstovai trišalėje taryboje nepritarė, šie pakeitimai, pasak A. Bagdonaitės, bus oficialiai parengti ir teikiami svarstyti Vyriausybei, o jai pritarus - atsidurtų Seime.

Įžvelgė darbdavių klastą

„Nematau priežasčių, dėl ko šį Darbo kodekso straipsnį reikėtų keisti. Sezoniškumo sąvoka Darbo kodekse yra apibrėžta nepriekaištingai.

Jei sezoninį darbą apibrėžtume atsižvelgdami ne į klimatines sąlygas, o į ekonominį sezoniškumą, tai realiai sezoniniu verslu būtų galima galima paversti bet kokį verslą, tarkime – kad ir alaus ar ledų gamybą“, - portalui lrytas.lt sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Profsąjungų lyderio nuomone, tai leistų darbdaviams su darbuotojais sudaryti terminuotas darbo sutartis būtent tam sezonui ir nepriiminėto žmonių nuolatiniam darbui.

Įmonių, kurios galėtų pasinaudoti tokiomis Darbo kodekso pataisomis, skaičių, A. Černiausko teigimu, sunku prognozuoti.

„Realiai viskas, kas susiję su vartojimu, turi tam tikrą sezoninį svyravimą. Bet juk galima gaminti į sandėlį ir po to realizuoti per tą laikotarpį, kai paklausa padidėja.

Verslas sezoninių darbo sutarčių gali siekti ir dėl kitos priežasties. Kolektyvinėse sutartyse dabar galima numatyti, kada nuolatinio pobūdžio darbui yra sudaromos terminuotos darbo sutartys.

Todėl vykstant deryboms dėl tų kolektyvinių sutarčių, darbuotojų atstovai turi tam tikrų šansų pasirašyti geresnę darbo sutartį, nes darbdavys suinteresuotas sezono metu įdarbinti pagal terminuotas darbo sutartis daugiau darbuotojų.

Taigi darbdaviai minėtą Darbo kodekso straipsnį gali stengtis pakeisti norėdami išvengti derybų su darbuotojais dėl tam tikrų lengvatų“, - sakė A. Černiauskas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko nuomone, priėmus šio teisės akto pakeitimą į sezoninį darbą priimami darbuotojai gali nebetekti galimybės prašyti didesnio atlygio už viršvalandžius, naktinį darbą, didesnių išeitinių pašalpų.

Remtis kitų šalių patirtimi netikslinga

Pasak A. Černiausko, sezoninio darbo sąvoka įvairiose Europos Sąjungos valstybėse apibrėžiama skirtingai.

„Pavyzdžiui Skandinavijos šalyse sezoninis darbas reglamentuojamas atsižvelgiant ne į ekonomikos svyravimus sezono metu, o būtent į gamtos sąlygas. Grybų uogų rinkimas tarkime ten laikomas sezoniniu darbu, o darbas perdirbamosios pramonės įmonėje - jau laikomas nuolatiniu darbu.

Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse sezoninis darbas reglamentuojamas atsižvelgiant į ekonominį sezoniškumą. Yra ir tokių šalių, kuriose sezoninio darbo sąvoka iš viso nėra apibrėžta, todėl remtis Europos Sąjungos patirtimi čia mums negalima, nes vieno modelio ten nėra“, - tvirtino A. Černiauskas.

Verslininkai ir darbdaviai – už pokyčius

„Trišalėje taryboje mums nepavyko rasti bendros kalbos, paliksime tą klausimą spręsti Vyriausybei. Mano nuomone, profsąjungų atstovai į šį klausimą nesistengia įsigilinti ir gan siaurai gina savo darbuotojų interesus“, - portalui lrytas.lt tvirtino trišalės tarybos posėdyje dalyvavęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Profsąjungų atstovų nuogąstavimą, kad išplėtus sezoninių darbų sąrašą darbuotojai liks bejėgiai prieš galimą verslininkų piktnaudžiavimą D. Arlauskas pavadino nepagrįstais: „Tam yra kolektyvinės sutartys, pagaliau reikalui esant galima ir streikuoti“.

Sezoninių darbų sąrašo išplėtimas, D. Arlausko nuomone, įtakotų nedaug įmonių, tačiau tokioms įmonėms kaip „Baltik vairas“ galimybė su darbininkais sudarinėti sezoninio darbo sutartis tikrai taptu didele paspirtimi ir vystant gamybą, ir atlaikant gamintojų iš Azijos konkurenciją.

„Šiandien pasaulyje jokia įmonė nebedirba į „sandėlį“. Visi dirba taikydami principą: „pagaminai- pardavei“. Gamyba į „sandėlį“, ką siūlo profsąjungos, lemia tik gamybos sąnaudų bei produkcijos savikainos didėjimą. Toks gaminys tampa nebekonkurencingu.

Naudojantis terminuotomis darbo sutartimis dar būtų galima verstis, jei kvalifikuotų darbininkų būtų galima surasti kada panorėjus. Tada darbdavys dar galėtų laviruoti – vienus priimti į darbą, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai juos atleisti, o po kurio laiko vėl ieškoti naujų darbuotojų.

Tačiau visi puikiai žinome, kad dabartinė situacija darbo rinkoje tam nėra palanki – kvalifikuotų darbuotojų stinga. Tokiu atveju sezoninio darbo sutartis manau būtų geriausia išeitis ir darbdaviui, ir darbininkui“, - sakė D. Arlauskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.